Veiksmažodis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
Šį straipsnį apie gramatiką reikia pakoreguoti. Jei galite, pakoreguokite jį, nes jis aprašo tik lietuvių kalbą. |
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą ir Lietuvių kalboje atsako į klausimus ką veikia? ką veikė? ką veikdavo? ką veiks? arba kas vyksta, darosi, atsitinka?, pavyzdžiui: lyja, važiuoja, dainuoja; norėjo, keliavo, dejavo; bėgdavo, imdavo, skaitydavo; rašys, stums, rodys…
Veiksmažodžiai kaitomi asmenimis, laikais, skaičiais, nuosakomis.
Turinys |
[taisyti] Veiksmažodžių asmenys ir skaičiai
Veiksmažodžių kaitymas asmenimis, nuosakomis, laikais ir skaičiais yra asmenavimas.
Žodžiai aš, tu, jis, ji, mes, jūs, jie, jos rodo, įvardija asmenį. Jie vadinami asmeniniais įvardžiais.
Gramatikoje asmuo yra ne tik žmogus, bet ir paukštis, žvėris…
Veiksmažodžių yra du skaičiai – vienaskaita ir daugiskaita – ir trys asmenys.
Veiksmažodžių galūnės rodo jų asmenį ir skaičių.
Vienaskaita
Aš(I asmuo) dainuoju.
Tu (II asmuo) dainuoji.
Jis, ji (III asmuo) dainuoja
Daugiskaita
Mes (I asmuo) dainuojame.
Jūs (II asmuo) dainuojate.
Jie, jos (III asmuo) dainuoja.
[taisyti] Asmenuotės
Veiksmažodžio asmenuotės nustatomos pagal Esamojo laiko trečiojo asmens galūnę. Yra skiriamos trys asmenuotės:
I asmenuotė - (i)a. Pvz: veža, laukia, bėga
II asmenuotė - i. Pvz: tyli, žiūri, guli
III asmenuotė - o. Pvz: mąsto,graso, kaso
[taisyti] Veiksmažodžio laikai
Veiksmažodžiai turi keturis laikus: esamąjį laiką, būtąjį kartinį laiką, būtąjį dažninį laiką ir būsimąjį laiką.
Esamasis laikas rodo, kad veiksmas vyksta dabar, šiuo metu. Pvz: vaikas bėga, vanduo teka, mašinos važiuoja.
Esamojo laiko veiksmažodžių daugiskaitos pirmojo ir antrojo asmens galūnės po minkštojo priebalsio yra -iame, -iate (tariame -eme, -ete). Pvz: I asmuo - šokame, grojame, bėgame, dainuojame. II asmuo - bėgate, dainuojate, šokate, viliojate.
Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiai rodo praeityje vieną kartą vykusį veiksmą. Pvz: keliavo, važiavo, bėgo, kėlė, šaudė.
Jei būtojo kartinio laiko trečiojo asmens galūnė yra -o, tai vienaskaitos antrojo asmens galūnė -ai, o jei būtojo kartinio laiko trečiojo asmens galūnė -ė, tai vienaskaitos antrojo asmens galūnė -ei. Pvz: ėjo - ėjai, jojo - jojai, kapojo - kapoja.
Būtojo dažninio laiko veiksmažodžiai rodo praeityje dažnai vykusį veiksmą. Tai išvestinė forma, daroma iš bendraties kamieno, priesagos -dav- ir asmenų galūnių.Pvz: rasdavo, šaudydavo, bėgiodavo, nešdavo.
Būsimasis laikas rodo, kad veiksmas vyks ateityje. Tai išvestinė forma, daroma iš bendraties kamieno, priesagos -s-, -si- ir asmenų galūnių. Trečias asmuo galūnių neturi (šauks, važiuos). Pvz: bėgsiu, mesiu, rėksite, duosite.
[taisyti] Veiksmažodžių asmenavimas
Esamojo laiko veiksmažodžių asmenavimas
Vienaskaita
Aš piešiu, sapnuoju.
Tu pieši, sapnuoji.
Jis, ji piešia, sapnuoja.
Daugiskaita
Mes piešiame, sapnuojame.
Jūs piešiate, sapnuojate.
Jie, jos piešia, sapnuoja.
Būtojo kartinio laiko veiksmažodžių asmenavimas
Vienaskaita
Aš svajojau, žaidžiau.
Tu svajojai, žaidei.
Jis, ji svajojo, žaidė.
Daugiskaita
Mes svajojome, žaidėme.
Jūs svajojote, žaidėte.
Jie, jos svajojo, žaidė.
Būtojo dažninio laiko veiksmažodžių asmenavimas
Vienaskaita
Aš megzdavau, regzdavau.
Tu megzdavai, regzdavai.
Jis, ji megzdavo, regzdavo.
Daugiskaita
Mes megzdavome, regzdavome.
Jūs megzdavote, regzdavote.
Jie, jos megzdavo, regzdavo.
Būsimojo laiko veiksmažodžių asmenavimas
Vienaskaita
Aš zirsiu, grėbsiu.
Tu zirsi, grėbsi.
Jis, ji zirs, grėbs.
Daugiskaita
Mes zirsime, grėbsime.
Jūs zirsite, grėbsite.
Jie, jos zirs, grėbs.
[taisyti] Veiksmažodžio nuosakos
Veiksmažodis turi tris nuosakas: tiesioginę (skaito, skaitė, skaitys, skaitydavo) - nusako iš tikrųjų vykstantį veiksmą , tariamąją (skaitytų, rašyčiau, darytų, megztų) - reiškiančią galimą veiksmą, kuris vyktų, jei būtų tam tikra sąlyga ir liepiamąją - reiškiančią liepimą, raginimą. (eik, daryk, nešk, bėk).
[taisyti] Sangrąžinė forma
Veiksmažodžiai gali būti sangrąžiniai, t.y. turėti sangrąžos dalelytę -si (-s). Pvz.: prausiasi, rengiasi, pasidžiaugia. Sangrąžiniai veiksmažodžiai dažniausiai nusako tokį veiksmą, kuris taikomas sau pačiam (šukuojasi, prausiasi, nešasi, perkasi…), tarpusavio veiksmą (stumdosi, varžosi, rungiasi…).
Priešdėliniai veiksmažodžiai sangrąžos dalelytę turi po priešdėlio: pasirašyti, atsiimti. Nepriešdėlinių veiksmažodžių sangrąžos dalelytė yra žodžio gale: juokiasi, pešasi, kelsis.
[taisyti] Veiksmažodžio skirstymai
Pagal tai, ar veiksmas priklauso nuo veikėjo valios, ar veikėjas yra aktyvus, ar pasyvus, visus veiksmažodžius galima skirti į dvi dideles grupes: aktyvaus veiksmo ir būsenos veiksmažodžius.
Aktyvaus veiksmo veiksmažodžiai
1. Reiškiantys veiksmą, orientuotą į išorinį pasaulį – juo kuriama, naikinama, kas nors pertvarkoma. Pvz: Kasdienybe, tu panaši į malūną: sunkūs tavo girnų akmenys mala ir sumala gražiausias svajones.
2. Reiškiantys paties veikėjo veiksmą pasaylyje. Pvz: Bėgo taku vilkai
Būsenos veiksmažodžiai
1. Kitimą, kryptingą būseną rodantys veiksmaždožiai. Pvz: Augti, tukti, bėgti
2. Nekintamą būseną rodantys veiksmaždožiai. Pvz: būti, blizgėti
[taisyti] Tranzityvumas ir veikslas
Labiausiai veiksmažodį kaip kalbos dalį apibrėžia dvi kamienui būdingos kategorijos – galėjimas-negalėjimas valdyti galininką (tranzityvumas) ir veiksmo trukmės-baigtumo priešprieša (veikslas).
Tranzityvumas
Tai veiksmažodžio galėjimas reikšti tiesiogiai į galininku be prielinksnio reiškiamą objektą nukreiptą veiksmą. Pvz: Ūkininkas aria žemę. Mokinys skaito knygą.
Veikslas
Tai veiksmažodžių savybė, kylanti iš veiksmo atlikimo būdo trukmės, baigtumo atžvilgiu. Yra skiriami dvi veikslo kategorijos: įvykio ir eigos.
Įvykio veikslui priskiriami veiksmažodžiai, žymintys baigtą, galinę ribą ar rezultatą pasiekusį veiksmą. Pvz: Perskaičiau knygą. Baigėsi žiema.
Eigos veikslo veiksmažodžiai paprastai žymi trunkantį veiksmą. Pvz: Skaitau knygą. Laukiu pranešimo.
[taisyti] Šaltiniai
- Karoliniškių gimnazijos mokytojo Algimanto Urbanavičiaus svetainė
- Lietuvių kalbos kultūra. Kompiuterinė mokymo priemonė 9-12 klasėms
- Lietuvių kalbos vadovėlis IX-XI klasei. Kaunas, 1976
 |
Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
