Veiksmažodis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pavyzdžiai
  • esu mokinys.
  • Mes vasarą važiuodavome prie jūros.
  • Ar eisi į vakarėlį?

Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą ar būseną ir atsako į klausimus „ką veikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka?“.

Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu. Daugumoje kalbų veiksmažodžiai yra kaitomi tam, kad nustatytume laiką, aspektą, nuosaką, asmenį, giminę ar skaičių.

Lietuvių kalboje pagrindinės veiksmažodžio formos: bendratis (baigiasi priesaga -ti- eiti, bėgti, būti, nuskambėti), esamojo laiko trečiasis asmuo ir būtojo kartinio laiko trečiasis asmuo. Pvz.: vyti – veja – vijo.

Veiksmažodžių kaityba[taisyti | redaguoti kodą]

Veiksmažodžiai kaitomi asmenimis (bėgu, bėgi, bėga), skaičiais (bėgu, bėgame), laikais (bėgu, bėgau, bėgdavau, bėgsiu), nuosakomis (bėga, bėgtų, bėk).

Kaitymas asmenimis ir skaičiais[taisyti | redaguoti kodą]

Daugumoje kalbų veiksmažodžiai nėra kaitomi nei laikais, nei skaičiais. Vienintelė dažna išimtis – veiksmažodis būti (angl. to be, vok. sein, rus. быть, lot. esse).

Lietuvių kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvių kalboje veiksmažodžiai kaitomi tiek asmenimis, tiek skaičiais (vienaskaita, daugiskaita).

Asmenys Pavyzdys Pavyzdys
Vienaskaita Daugiskaita
1 asmuo (Aš) einu (Mes) einame
2 asmuo (Tu) eini (Jūs) einate
3 asmuo (Jis/ji) eina (Jie/jos) eina

Yra trys asmenuotės. Jos skiriamos pagal vienaskaitos trečiojo asmens galūnę.

Pirmoji asmenuotė Antroji asmenuotė Trečioji asmenuotė
-a -i -o
piešia turi mąsto
  • Esamojo laiko veiksmažodžių asmenavimas:
    • Vienaskaita
      • Aš piešiu, sapnuoju
      • Tu pieši, sapnuoji
      • Jis, ji piešia, sapnuoja
    • Daugiskaita
      • Mes piešiame, sapnuojame
      • Jūs piešiate, sapnuojate
      • Jie, jos piešia, sapnuoja
  • Būtojo kartinio laiko veiksmažodžių asmenavimas
    • Vienaskaita
      • Aš svajojau, žaidžiau
      • Tu svajojai, žaidei
    • Daugiskaita
      • Mes svajojome, žaidėme
      • Jūs svajojote, žaidėte
      • Jie, jos svajojo, žaidė
  • Būtojo dažninio laiko veiksmažodžių asmenavimas
    • Vienaskaita
      • Aš megzdavau, regzdavau
      • Tu megzdavai, regzdavai
      • Jis, ji megzdavo, regzdavo
    • Daugiskaita
      • Mes megzdavome, regzdavome
      • Jūs megzdavote, regzdavote
      • Jie, jos megzdavo, regzdavo
  • Būsimojo laiko veiksmažodžių asmenavimas
    • Vienaskaita
      • Aš zirsiu, grėbsiu
      • Tu zirsi, grėbsi
      • Jis, ji zirs, grėbs
    • Daugiskaita
      • Mes zirsime, grėbsime
      • Jūs zirsite, grėbsite
      • Jie, jos zirs, grėbs

Daugiskaita neturi atskiro asmenavimo. Ji padaroma iš vienaskaitos trečiojo asmens pridedant galūnes.

Anglų kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Anglų kalboje veiksmažodžiai nėra nei asmenuojami, nei kaitomi skaičiumi, tačiau egzistuoja kelios išimtys:

  • veiksmažodis būti, to be;
  • vienaskaitos, esamojo paprastojo laiko trečiasis asmuo.

Veiksmažodžio to be (būti) asmenavimas esamajame laike:

Asmenys Pavyzdys Pavyzdys
Vienaskaita Daugiskaita
1 asmuo am are
2 asmuo are are
3 asmuo is are

Kita išimtis (esamojo paprastojo laiko) sako, kad esamajame paprastajame laike vienaskaitos trečiajame asmenyje pridedama galūnė -s arba -es: I do; you do; he, she, it does.

Vokiečių kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Veiksmažodžiai vokiečių kalboje yra kaitomi ir asmenimis, ir skaičiais.

Veiksmažodžio sein (būti) asmenavimas esamajame laike:

Asmenys Pavyzdys Pavyzdys
Vienaskaita Daugiskaita
1 asmuo bin sind
2 asmuo bist seid
3 asmuo ist sind
Mandagumo forma sind

Dauguma kitų veiksmažodžių asmenuojami pagal galūnes.

Veiksmažodžio lieben (mylėti) asmenavimas esamajame laike:

Asmenys Pavyzdys Pavyzdys
Vienaskaita Daugiskaita
1 asmuo liebe lieben
2 asmuo liebst liebt
3 asmuo liebt lieben
Mandagumo forma lieben

Kaitymas laikais[taisyti | redaguoti kodą]

Beveik visose kalbose veiksmažodžiai yra kaitomi laikais. Laikų skaičius yra įvairus: nuo trijų iki 12 ar daugiau.

Lietuvių kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvių kalboje yra keturi laikai: esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis ir būsimasis.

  • Esamasis ir būtasis kartinis laikai – pagrindinės veiksmažodžio formos (eiti – eina – ėjo). Šių laikų kamienus reikia išmokti mintinai, nes jie dažnai skiriasi nuo bendraties formos.
  • Būtasis dažninis ir būsimasis laikai – daromi iš veiksmažodžio bendraties:
    • Būtasis dažninis – iš bendraties, nuėmus -ti-, pridėjus priesagą -dav- ir asmens galūnę (eiti – eidavo, pirkti – pirkdavo).
    • Būsimasis laikas – taip pat padaromas iš bendraties. Nuo bendraties nuimama priesaga -ti-, pridedama būsimojo laiko priesaga -s- ir esamojo laiko asmens galūnė (ei-ti – ei-s-iu; turė-ti – turė-s-iu).

Anglų kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Anglų kalbos laikai skirstomi į tris aspektus: simple, continuous ir perfect. Kiekvienas aspektas turi tris laikus: present, past ir future. Jie, įvairiai maišydamiesi, sukuria dvylika laikų:

  • Simple:
    • Present (I am, you work, he goes)
    • Past (I was, you worked, he went)
    • Future (I’ll be, you’ll work, he’ll go)
  • Continuous:
    • Present (I am doing, you are working, he is going)
    • Past (I was doing, you were working, he was going)
    • Future (I’ll be doing, you’ll be working, he’ll be going)
  • Perfect:
    • Present (I’ve been, you’ve worked, he’s gone)
    • Past (I’d been, you’d worked, he’d gone)
    • Future (I’ll have been, you’ll have worked, he’ll have gone)
  • Perfect Continuous:
    • Present (I’ve been doing, you’ve been working, he’s been going)
    • Past (I’d been doing, you’d been working, he’d been going)
    • Future (I’ll have been doing, you’ll have been working, he’ll have been going)

Veiksmažodžio nuosakos[taisyti | redaguoti kodą]

Veiksmažodis turi tris nuosakas:

  • Tiesioginė (skaito, skaitė, skaitys, skaitydavo) – nusako iš tikrųjų vykstantį veiksmą
  • Tariamoji (skaitytų, rašyčiau, darytų, megztų) – reiškiančią galimą veiksmą, kuris vyktų, jei būtų tam tikra sąlyga
  • Liepiamoji (eik, daryk, nešk, bėk) – reiškiančią liepimą, raginimą

Veiksmažodžio formos[taisyti | redaguoti kodą]

Sangrąžinė veiksmažodžio forma[taisyti | redaguoti kodą]

Sangrąžiniai veiksmažodžiai dažniausiai nusako tokį veiksmą, kuris taikomas sau pačiam (šukuojasi, prausiasi, nešasi, perkasi) bei tarpusavio veiksmą (stumdosi, varžosi, rungiasi). Jie gali turėti sangrąžos dalelytę -si (-s). Pvz.: prausiasi, rengiasi, pasidžiaugia.

Priešdėliniai veiksmažodžiai sangrąžos dalelytę turi po priešdėlio (pasirašyti, atsiimti). Nepriešdėliniai – žodžio gale (juokiasi, pešasi, kelsis).

Veiksmažodžio skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal tai, ar veiksmas priklauso nuo veikėjo valios, veikėjas yra aktyvus ar pasyvus, visus veiksmažodžius galima skirti į dvi dideles grupes:

  • Aktyvaus veiksmo veiksmažodžiai

1. Reiškia veiksmą, orientuotą į išorinį pasaulį – juo kuriama, naikinama, kas nors pertvarkoma. Pvz.: Kasdienybe, tu panaši į malūną: sunkūs tavo girnų akmenys mala ir sumala gražiausias svajones. 2. Reiškia paties veikėjo veiksmą pasaulyje. Pvz: Bėgo taku vilkai.

  • Būsenos veiksmažodžiai

1. Rodo kitimą, kryptingą būseną. Pvz: Augti, tukti, bėgti 2. Rodo nekintamą būseną. Pvz: būti, blizgėti

Tranzityvumas ir veikslas[taisyti | redaguoti kodą]

Labiausiai veiksmažodį kaip kalbos dalį apibrėžia dvi kamienui būdingos kategorijos – galėjimas-negalėjimas valdyti galininką (tranzityvumas) ir veiksmo trukmės-baigtumo priešprieša (veikslas).

  • Tranzityvumas – veiksmažodžio galėjimas reikšti tiesiogiai į galininku be prielinksnio reiškiamą objektą nukreiptą veiksmą. Pvz.: Ūkininkas

aria žemę. Mokinys skaito knygą.

  • Veikslas – veiksmažodžių savybė, kylanti iš veiksmo atlikimo būdo trukmės, baigtumo atžvilgiu. Yra skiriamos dvi veikslo kategorijos:
    • Įvykio veikslas – veiksmažodžiai, žymintys baigtą, galinę ribą ar rezultatą pasiekusį veiksmą. Pvz: Perskaičiau knygą. Baigėsi žiema.
    • Eigos veikslas – veiksmažodžiai, žymintys trunkantį veiksmą. Pvz.: Skaitau knygą. Laukiu pranešimo.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]