Čekų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Čekų kalba
Čeština
Kalbama: Čekijoje, Slovakijoje
Kalbančiųjų skaičius: 12 milijonai
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: 70
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

indoeuropiečių
 - slavų
   - vakarų slavų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Čekijos vėliava Čekija,
Europos Sąjungos vėliava Europos Sąjunga
Prižiūrinčios institucijos: Ústav pro jazyk český
Kalbos kodai
ISO 639-1: cs
ISO 639-2: cze/ces
ISO 639-3: ces

Čekų kalbavakarų slavų kalba, kuria kalba daugiau nei 10 milijonų žmonių. Tai oficiali kalba Čekijoje (kur ir gyvena daugiausiai kalbančiųjų), ji taip pat turi mažumos kalbos statusą Slovakijoje. Artimiausia kalba čekų kalbai yra slovakų, jos yra abipusiai suprantamos. Ji taip pat artima kitoms vakarų slavų kalboms, kaip sileziečių ir lenkų, labiau atitolusi nuo rytų slavų kalbų, tokių, kaip rusų kalba. Nors ir didžioji dalis čekų kalbos žodžių turi tas pačias šaknis kaip ir slavų ir kitos indoeuropiečių kalbos, pastaraisiais metais kalboje prigijo daug skolinių (iš kurių dauguma asocijuojami su aukštąja kultūra).

Ši kalba pradėjo savo lingvistinę šaką kaip senoji čekų kalba, tačiau po to jos svarba lėtai mažėjo, čekų žemėse dominavo vokiečių kalba. XVIII a. viduryje įvyko čekų kalbos atgimimas, kurio metu čekų akademikai pabrėžė savo tautos praeities pasiekimus ir skatino gražinti čekų kalbai svarbios kalbos statusą. Nuo tų laikų kalba pasikeitė nedaug, išskyrus nežymius morfologinius pakitimus ir kai kurių tarminių elementų sunorminimą.

Čekų kalbos fonemų įvairovė yra vidutinio dydžio, susidedanti iš penkių balsių (kiekvienas trumpas arba ilgas) ir dvidešimt penkių priebalsių (suskirstytų į „kietus“, „neutralius“ ir „minkštus“). Kai kuriuose žodžiuose galima rasti retus (ar sudėtingus) priebalsių junginius arba balsių gali visai nebūti. Čekų kalboje yra unikali grafema ř. Čekų kalbos ortografija yra paprasta, fonologistų naudojama kaip modelis.

Kadangi priklauso slavų kalbų grupei, čekų kalba turi gausią daugiareikšmę fleksiją. Čekų kalbos daiktavardžiai ir būdvardžiai kaitosi pagal sudėtingą linksnių, skaičiaus, giminės ir gyvumo sistemą ir pagal žodžio gale esantį priebalsį (kietą, neutralų arba minkštą). Veiksmažodžiai (su veikslu) yra kaitomi pagal laiką, skaičių ir giminę. Dėl gausios fleksijos žodžių tvarka čekų kalboje yra labai lanksti, žodžių vietas sakinyje galima kaitalioti norint pabrėžti vieną ar kitą žodį arba norint sudaryti klausimą.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Wikipedia
Vikipedija Čekų kalba


Vikiteka