Indostanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pusiasalis iš palydovo

Indostanas – pusiasalis Pietų Azijoje, Indijoje. Plotas ~2 mln. km². Iš rytų jį skalauja Bengalijos įlanka, iš vakarų – Arabijos jūra. Šiaurinė riba eina linija, jungiančia Indo ir Gango upių deltas. Pietuose užsibaigia Komorino kyšuliu. Krantai daugiausia žemi, mažai raižyti, palei pakrantes driekiasi siauros aliuvinės lygumos. Vidurines pusiasalio sritis užima Dekano plokščiakalnis, kurį iš vakarų riboja Vakarų Gatų kalnai, stačiai besileidžiantys link Arabijos jūros. Rytuose iškilę labiau erodavę Rytų Gatų kalnai. Aukščiausia Indostano pusiasalio vieta – Anaimudžio kalnas (2698 m). Yra akmens anglių, geležies ir mangano rūdos telkinių.

Klimatas subekvatorinis, musoninis, su lietinguoju vasaros laikotarpiu. Vidutinės sausio mėnesio temperatūros 21-29 °C, gegužę oras įšyla iki 30-40 °C. Vidiniams rajonams per metus tenka 500–700 mm kritulių, o pavėjiniams kalnų šlaitams iki 3000 mm. Upės vandeningos tampa vasaros musono metu, neretai sukelia didelius potvynius. Pagrindinės upės: Narbada, Taptis, Mahanadis, Godavaris, Krišna.

Gatų kalnų išoriniuose šlaituose auga visžaliai ir lapus metantys musoniniai miškai, vidiniuose rajonuose būdinga savana, o upių deltose – mangrovių sąžalynai. Didelė dalis Dekano plokščiakalnio ir pakrančių lygumų išdirbta[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 169 psl.