Kurganų hipotezė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Indoeuropiečių migracijų nuo maždaug 4000 iki 1000 m. pr. m. e. žemėlapis pagal Kurganų modelį. Migracija į Anatoliją (parodyta brūkšniuota linija) galėjo vykti per Kaukazą arba per Balkanus. Rožine spalva pažymėta indoeuropiečių protėvynė (Samaros kultūra, Srednyj Stogo kultūra). Tamsiai oranžine pažymėta teritorija apgyvendinta indoeuropiečių apie 2500 m. pr. m. e., oranžine spalva – teritorija apgyvendinta apie 1000 m. pr. m. e.
Kurganų kultūra

Kurganų hipotezė (arba „teorija“, „modelis“) yra vienas iš indoeuropiečių kilmės aiškinimų, pagal kurį archeologinės „Kurganų kultūros“ (sąvoka apimanti duobinių kapų kultūrą ir jos pirmtakus) Ponto stepėje žmonės greičiausiai kalbėjo indoeuropiečių prokalbe.

Kurganų modelis yra plačiausiai priimtas indoeuropiečių kilmės scenarijus[1], nors alternatyvios teorijos, pvz., nurodančios indoeuropiečių protėvyne buvus Anatoliją, turi savo šalininkų. V. Safronovo Balkanų hipotezės šalininkų daugiausia yra buvusios TSRS teritorijoje. Mokslininkai, kurie laikosi kurganų hipotezės, sieja kurganus ir Duobinių kapų kultūrą su indoeuropiečių protėviais, gyvenusiais Juodosios jūros pakrančių stepėse ir pietryčių Europoje nuo V iki III tūkst.pr.m.e.

Kurganų hipotezę XX a. šeštajame dešimtmetyje pirmoji suformulavo Marija Gimbutienė, kuri „Kurganų kultūrą“ suskirstė į keturis vienas po kito sekusius periodus, kurių ankstyviausias (Kurganų I) apėmė Samaros ir Seroglazovo kultūras Direpro-Volgos regione vario amžiuje (IV tūkst. pr. m. e. pradžia). Šios kultūros nešėjai buvo klajokliai gyvulių augintojai, kurie pasak modelio III tūkst. pr. m. e. pradžioje paplito visoje Ponto-Kaspijos stepėje ir Rytų Europoje.[2]

Apžvalga[taisyti | redaguoti kodą]

1956 m. publikuotame leidinyje „The Prehistory of Eastern Europe, Part 1“ Marija Gimbutienė pateikė naujovišką tarpdisciplininę archeologijos ir lingvistikos sinteze besiremiančią versiją apie indoeuropiečių kilmę. Pagal Kurganų modelį indoeuropiečių protėvyne buvo Ponto-Kaspijos stepė, kurioje kalbėta indoeuropiečių prokalbe. „Kurganų kultūra“ palaipsniui išplito į visas palei Juodąją jūrą esančias stepes.

Kurganų kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Kurganų kultūros sąvoką 1956 m. įvedė archeologė Marija Gimbutienė, taip bandydama apjungti vėlyvojo neolito ir ansktyvojo bronzos amžiaus archeologines kultūras egzistavusias dabartinėje Rusijoje, Ukrainoje ir Moldavijoje panašias savo laidojimo būdais.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Strazny, Philipp (Ed). (2000), Dictionary of Historical and Comparative Linguistics (1 ed.), Routledge, ISBN 978-1-57958-218-0
  2. Gimbutas, Marija (Spring/Summer 1985), „Primary and Secondary Homeland of the Indo-Europeans: comments on Gamkrelidze-Ivanov articles“, Journal of Indo-European Studies 13 (1&2): p. 190.