Slovėnų kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Slovėnų kalba slovenščina |
|
|---|---|
| Kalbama: | Slovėnija, Italija, Austrija, Vengrija, Kroatija |
| Kalbančiųjų skaičius: | 2,2 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | nepatenka tarp šimto kalbamiausių |
| Kilmė: |
Indoeuropiečių kalbos |
|
|
|
| Oficiali kalba: | Slovėnija, Europos Sąjunga |
|
|
|
| ISO 639-1: | sl |
| ISO 639-2: | slv |
| ISO 639-3: | slv |
Slovėnų kalba (slovėn. slovenski jezik, slovenščina) – viena pietų slavų kalbų, kuria kalba slovėnai.
Paplitimas[taisyti]
Pasaulyje šia kalba kaip gimtąja šneka apie 2,2 mln. žmonių, kurių dauguma gyvena Slovėnijoje; tautinės mažumos yra pietų Austrijoje ir Italijoje.
Ypatybės[taisyti]
Slovėnų kalba turi daug gramatinių archaizmų, kurių kitose slavų kalbose nėra, pvz., dviskaitą:
- en fant hoče, dva fanta hočeta, trije fantje hočejo = vienas berniukas nori, du berniukai/berniuku nori, trys berniukai nori
- ena glava, dve glavi, tri glave = viena galva, dvi galvos/galvi, trys galvos
ir siekinį:
- Oni hočejo delati. = Jie nori dirbti.
- Oni so šli delat. = Jie išėjo dirbti/dirbtų.
Nuorodos[taisyti]
- slv Etnologijos kalbos kodo „slv“ informacija (angl. Ethnologue information on language by code „slv“)
 |
Šis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
|
|||||||||||||||||
