Rasė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Rasė (pranc. race 'gentis, veislė') – antropologijos mokslo sąvoka, nusakanti istoriškai susiformavusią žmonių grupę, gyvenančią tam tikroje teritorijoje (areale), turinčią bendrą kilmę, bendrus paveldimus morfologinius (išorinius išvaizdos) ir fiziologinius požymius, kuriais skiriasi nuo kitų grupių.

Rasės sąvokos reliatyvumas[taisyti | redaguoti kodą]

Rasių paplitimas pasaulyje

Rasės sampratai susiformuoti padėjo skirtingi žmonių morfologiniai požymiai, ypač odos spalva – balta, geltona, juoda. Tačiau pradėjus mokslinius tyrinėjimus, vadovaujantis paprastų skirtingumų samprata, paaiškėjo, kad neįmanoma išvesti aiškių ribų tarp baltųjų ir juodųjų, ir pan. Rasės pagrinduose turi būti vienodas antropologinis ir etnografinis tipas: tam tikras ūgis, kefalinis indeksas, plaukų spalva ir t. t. Priskyrimas vienai ar kitai rasei ar rasiniam tipui atliekamas iš tam tikros tyrimui atrinktos serijos pavyzdžių, tačiau bet kurioje Europos šalyje niekur nėra didelių masių ar grupių, kurios priklausytų visais antropologiniais atžvilgiais tam pačiam antropologiniam tipui. Iš to seka išvada, kad civilizuotoje Europoje bei šiuolaikiniame pasaulyje antropologiniai požymiai nesudaro aiškių ribų tarp rasių ir tautų. Grynosios, nemaišytos rasės pavyzdžių būtų galima rasti tik primityviose, izoliuotose nuo pasaulio raidos vietovėse.

Rasės sąvoką naudoja antropologijos mokslas, ypač fizinei antropologijai ir etnologijai išsiskyrus į savarankiškas mokslo šakas. Fizinė antropologija kaip gamtos mokslo dalis reikalavo konkrečių eksaktinių duomenų ir reiškinių tyrimo. Sutvarkius matavimo bei aprašymo metodus, svarbiausia problema – recesyvinių, ypač priešistorinių, rasių pažinimas liko labai miglotas. Pirmutinė ir iki šiol neišsprendžiama problema yra kaip ir į kelias pastovias grupes paskirstyti žmones. Išmirusių rasių, palikusių tik atskirų kaulų fragmentus, pažinimas yra hipotetinio lygio.

XX a. rasių pažinimas rėmėsi paveldėjimo mokslu. 1926 m. Miuncheno prof. dr. P. Wilhelm Schmitd suabejojo dėl Mendelio paveldėjimo dėsnių, kurie buvo aptikti augaluose ir gyvūnuose, taikymo žmonėms. Paveldėjimo dėsnius į antropologijos sritį įtraukė daugiausia socialhigienikai F. Gulton, R. Pearson, A. Weimann, A. Ploetz, W. Siemens, E. Bauer, E. Fisher, F. Leutz ir kt. Kai kurie socialhigienikai teigė ne tik rasės fizinių pradų, bet ir dvasinių pradų (sielos) paveldėjimą. Tuo paremtas rasių teorijas ypatingai diskreditavo Vokietijos nacionalsocialistai, propagavę „valdančiųjų rasės“ teisę valdyti pasaulį ir naikinti „žemesnės rasės“ žmones.

Šiuolaikinė genetika rasių klasifikacijas laiko pasenusiomis. Žmonių genetikos specialistas Luigi Cavalli-Sforza teigia, kad išoriniai odos, plaukų spalvos, plaukų struktūros ir nosies formos skirtumai yra tik prisitaikymas prie skirtingų klimato ir mitybos sąlygų, kurie yra lemiami labai mažo genų pogrupio. Iš principo kiekvienas žmonių pogrupis – teoriškai net vieno kaimo gyventojai – skiriasi nuo kitų imant vidutines išorinių požymių vertes.

Žmonių skirstymas į rases pagal išorinius požymius (odos spalva, plaukų spalva, kūno sudėjimas ir pan.) šiuolaikiniame moksle yra įdomūs daugiau istoriniu požiūriu, stengiantis nustatyti evoliucinę rasių klasifikaciją, nurodant grupes jų išsirutuliojimo tvarka.

Skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Išskiriamų rasių skaičius įvairiais laikais labai skyrėsi. Tradiciškai nuo Linėjaus laikų išskiriamos trys pagrindinės rasės:

Šios trys pagrindinės rasės buvo toliau skaidomos, įskaitant ir įvairius pereinamuosius ir mišrius variantus, pvz., turanidai, australidai, metisai (europido ir indėno palikuonys), mulatai (europido ir negrido palikuonys) bei porasius. Europidai taip pat buvo skirstomi į šiaurinę, Rytų Europos rasę, Dinarų rasę, dalo–falidus, Alpių rasę, Viduržemio jūros, armenidų, orientalidų, indų porasius. Dėl rasių maišymosi susidariusios maišytos rasės minimos:

Mongolidai dažnai dalinami į dvi grupes (išskiriami indėnai):

Dėl tam tikrų skirtumų po Linėjaus mokslininkai negridus priskyrė platesnei australonegridų rasei, dalinamai į dvi grupes:

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Žmonių rasės   taisyti
Didžiosios rasės
Europidai: Atlanto-Baltijos mažoji rasė | Baltosios jūros - Baltijos mažoji rasė | Indijos - Viduržemio jūros mažoji rasė | Vidurio Europos mažoji rasė | Balkanų-Kaukazo mažoji rasė | Paleoeuropinė mažoji rasė | Laponoidų mažoji rasė
Mongolidai: Tolimųjų Rytų mažoji rasė | Pietų Azijos mažoji rasė | Šiaurės Azijos mažoji rasė | Arktinė mažoji rasė
Amerikanidai
Negridai: Negrų mažoji rasė | Negrilų mažoji rasė | Bušmėnų mažoji rasė
Australidai: Australijos mažoji rasė | Melanezijos mažoji rasė | Vedoidų mažoji rasė
Pereinamosios rasės
Europidų-mongolidų: Uralo mažoji rasė | Pietų Sibiro mažoji rasė
Europidų-negridų: Etiopijos mažoji rasė
Europidų-australidų: Dravidų mažoji rasė
Atskiros mažosios rasės
Ainų mažoji rasė | Polinezijos mažoji rasė