Leipcigo universitetas
| Leipcigo universitetas vok. Universität Leipzig |
|
|---|---|
 |
|
| Lotyniškai: Alma mater lipsiensis | |
| Įkurtas | 1409 m. |
| Vieta | Leipcigas, Vokietija |
| Tipas | Valstybinis |
| Rektorius | Beate Schücking |
| Fakultetai | 14 |
| Darbuotojai | 8 933 (2008 m.) |
| Studentai | 28 125 (2011 m.) |
| Tinklalapis | www.uni-leipzig.de |
Leipcigo universitetas (vok. Universität Leipzig, lot. Alma mater lipsiensis) – vienas didžiausių Vokietijos ir seniausių Europos universitetų. 2009 m. studijavo 26 299 studentai, dirbo 3 829 dėstytojai, iš jų 411 profesorių.
Turinys |
Istorija[taisyti]
Įkurtas 1409 m. pritariant popiežiui Aleksandrui V. 1953–1991 m. vadintas Karlo Markso universitetu. Yra universiteto ligoninė, biblioteka, įkurta 1543 m., Muzikos instrumentų muziejus, įkurtas 1929 m., eksperimentinės psichologijos laboratorija, įkurta 1879 m., pirmoji pasaulyje.[1]
Fakultetai[taisyti]
- Teologijos fakultetas
- Teisės fakultetas
- Istorijos, menotyros ir orientalistikos fakultetas
- Filologijos fakultetas
- Pedagogikos fakultetas
- Socialinių mokslų ir filosofijos fakultetas
- Ekonomikos fakultetas
- Sporto mokslų fakultetas
- Medicinos fakultetas
- Matematikos ir informatikos fakultetas
- Biomokslų, farmacijos ir psichologijos fakultetas
- Fizikos ir žemės mokslų fakultetas
- Chemijos ir mineralogijos fakultetas
- Veterinarijos fakultetas.
Institutai[taisyti]
- Herderio institutas
- Leipcigo universiteto Rytų Azijos institutas
- Leipcigo universiteto religijos istorijos institutas
- Leipcigo universiteto klasikinės archeologijos institutas
- Žmogaus, Europos ir užsieniečių teisių institutas
Žmonės[taisyti]
- Universitete dėstė
- Gustafas Kosina, vokiečių archeologas.
- Erichas Maškė, Prūsijos istorikas
- Teodoras Momzenas, vokiečių istorikas, Nobelio literatūros premijos laureatas
- Universitete studijavo
- Erichas fon Drigalskis, vokiečių keliautojas, geografas ir geofizikas
- Džesas Volteris Fiuksas, zoologas, etnografas ir archeologas
- Johanas Volfgangas Getė, vokiečių poetas, humanistas, politikas, filosofas
- Erichas Hofmanas, vokiečių kalbininkas, baltistas
- Aleksandras Hornas, Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorikas
- Alfredas Karlas Jenčas, vokiečių geologas, geografas, matematikas
- Bernardas Kacas, anglų fiziologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas
- Karlas Kapeleris, sanskritologas, etnografas
- Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas, vokiečių filosofas, matematikas
- Augustas Leskynas, vokiečių kalbininkas, slavistas, baltistas
- Heinrichas Lizijus, Prūsijos evangelikų liuteronų kunigas, visuomenės veikėjas
- Angela Merkel, Vokietijos kanclerė
- Tomas Miunceris, protestantų pastorius
- Frydrichas Nyčė, vokiečių filosofas ir rašytojas
- Ferdinandas de Sosiūras, šveicarų kalbininkas
- Robertas Šumanas, kompozitorius
- Georgas Filipas Telemanas, kompozitorius
- Edvardas Teleris, vengrų-amerikiečių fizikas teoretikas, vandenilinės bombos išradėjas
- Karlis Ulmanis, 4-asis Latvijos prezidentas
- Richardas Vagneris, kompozitorius
Lietuviai[taisyti]
Nuo XV a. Leipcigo universitete mokėsi studentų iš Lietuvos. Studentų sąrašuose yra garsių Lietuvos didikų šeimų atstovų: Bialozarai, Bilevičiai, Chodkevičiai, Hlebavičiai, Golovčinskiai, Korsakai, Oginskiai, Šemetos, Vainos. Universitete veikė Baltų kalbotyros institutas. 1922–1924 m. Leipcigo universitete veikė Lietuvių studentų draugija.
- Universitete dėstė
- Juozas Jurkėnas, kalbininkas
- Kazimieras Musteikis, kalbininkas
- Universitete studijavo
Mikalojus Abrahamovičius, Vaclovas Agripa, Kazimieras Alminas, Kazimieras Viktoras Banaitis, Jonas Biliūnas, Jonas Chodkevičius, Motiejus Dogelis, Pranas Germantas, Merkelis Giedraitis, Teodoras Grotusas, Abraomas Kulvietis, Konstantinas Kurnatauskas, Mykolas Merlinas, Elžbieta Mikalauskaitė, Jonušas Radvila, Kristupas Radvila Jaunasis, Antanas Salys, Leonas Sapiega, Eduardas Volteris
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Leipcigo universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 697 psl.
Koordinatės:
