Hetitų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hetitų kalba
nešili
Kalbama: Hetitų imperija
Kalbančiųjų skaičius: 0
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: mirusi
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

indoeuropiečių
0Anatolijos
00hetitų

Rašto sistemos: hetitų dantiraštis
Oficialus statusas
Oficiali kalba:
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1:
ISO 639-2: hit
ISO 639-3: oht, hit, htx, nei

Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kurią vartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje). Šios kalbos rašto paminklai žinomi iš XVIXIII a. pr. m. e., nors jau XX a. pr. m. e. asirų tekstuose randama hetitiškų skolinių. Vėlyvajame bronzos amžiuje hetitų kalbą nukonkuravo luvių kalba, o žlugus Hetitų imperijai – visai išnyko.

Tai seniausia raštiškai paliudyta indoeuropiečių kalba.

Hetitų įrašas bronzinėje lentoje (Hatuša)

Hetitų kalba buvo užrašoma hetitų dantiraščiu, paremtu skiemeniniu užrašymu, todėl hetitų fonetiką atkurti sudėtinga. Svarbiausi hetitų rašytiniai šaltiniai yra Anitos tekstas (XVII a. pr. m. e., seniausias žinomas indoeuropietiškas įrašas), Hetitų karinis priesaikas, įstatymų rinkiniai, Ilujankos mitas, tai pat įvairūs laiškai, įstatymai iš Naujosios Hetitų karalystės. Hetitų įrašų randama egiptiečių, akadų tekstuose.

Hetitų kalba priskiriama Anatolijos kalbų grupei, į kurią taip pat patenka luvių, likų, lydų, karų ir kt. senovės Mažosios Azijos kalbos. Ji neturi kai kurių, indoeuropiečių prokalbei būdingų savybių – pvz., skirties tarp vyriškosios ir moteriškosios giminių. Pagal populiariausią hipotezę, Anatolijos kalbos labai anksti atsiskyrė nuo indoeuropiečių prokalbės ir nepatyrė kai kurių jos pokyčių. Yra ir priešinga teorija, kad hetitai atsiskyrę nuo likusių indoeuropiečių savo kalbą supaprastino. Pagal kitą versiją, Anatolijos ir indouropiečių kalbos vystėsi paraleliai, todėl kalbų šeima turėtų vadintis hetitų-indoeuropiečių. Hetitų kalboje gausu skolinių (ypač religinių) iš huritų ir hatų kalbų (abidvi neaiškios kilmės).

Hetitų kalba neturi giminių kategorijos, bet objektus gramatiškai skirsto į gyvus ir negyvus. Daiktavardžiai kaitomi linksniais (vardininkas, galininkas, kilmininkas, naudininkas-vietininkas, abliatyvas, alatyvas, įnagininkas, kartais sutinkamas šauksmininkas), turi gramatinius skaičius. Veiksmažodžiai turi dvi nuosakas (liepiamąją ir tiesioginę), aktyvo ir pasyvo formas, du laikus (esamąjį ir būtąjį). Sutinkamos dvi bendraties formos, supinas, dalyvis.

Žemiau pateiktas įvairių kamienų daiktavardžių – attaš („tėvas“), pedan („vieta“), ḫalkiš („grūdas“), ḫuwāši („stela“), pankuš („susirinkimas“), genuwa („kelis“), lingaiš („prakeiksmas“), ḫaštai („kaulas“), watar („vanduo“) – linksniavimas.

-a- -i- -u- -ai- -r/n-
bendr. neutr. bendr. neutr. bendr. neutr. bendr. neutr. neutr.
Vardininkas (vns.) attaš pedan ḫalkiš ḫuwāši pankuš genuwa *lingaiš ḫaštai watar
Galininkas (vns.) attan pedan ḫalkin ḫuwāši pankun genuwa lingain ḫaštai watar
Kilmininkas (vns.) attaš pedaš ḫalkiaš ḫuwaši(y)aš pankuš, pankawaš genuwaš linkiyaš, lingayaš ḫaštiyaš witenaš
Naudininkas-vietininkas (vns.) atti pedi ḫalkiya, ḫalki ḫuwašiya, ḫuwaši pankawi genuwaš linkiya, lengai ḫaštai weteni, wetena
Abliatyvas *attaz pedaz ḫalkiyaz pankuwaz ginuwaz linkiyaz ḫaštiyaz wetenaz
Įnagininkas *attit *pedit ḫalkit pankut ganut linkit *ḫaštit wetenit, wedand
Vardininkas (dgs.) atteš, attaš, attuš peda ḫalkiš ḫuwašiḪLA pankawēš witar
Galininkas (dgs.) attuš peda ḫalkiuš ḫuwašiḪLA pankuš witar
Kilmininkas (dgs.) attaš pankawaš
Naudininkas-vietininkas (dgs.) attaš pankawaš

Veiksmažodžių ēpmi („griebiu“), daḫḫi („imu“) ir iɪ̯aḫḫari („einu“) asmenavimas.

-mi -ḫi Pasyvas
Esamasis laikas 1. vns. ēpmi daḫḫi iyaḫḫari
2. vns. ēpši dai iyattati
3. vns. ēpzi datti iyatta(ri)
1. dgs. appueni daweni iyawašta(ti)
2. dgs. apteni datteni iyadduma
3. dgs. appanzi danzi iyanta(ri)
Būtasis laikas 1. vns. ēppun daḫḫun iyaḫḫat
2. vns. ēpta daš *iyattart
3. vns. ēpta daš iyattat
1. dgs. ēppuen dawen *iyawaštat
2. dgs. ēpten datten *iyaddumat
3. dgs. ēppir dair iyantat

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]