Morfologija (kalbotyra)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Morfologija (gr. morfe 'forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarą bei žodžių darybą.

Objektas – žodis. Morfologija pirmiausia tiria, kas sudaro žodį, išskiria reikšmines sudedamąsias jo dalis (morfemas) ir tiria, kaip tas žodis funkcionuoja sakinyje, tiria jo gramatines kategorijas.

Lietuvių kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių kalboje yra 11 kalbos dalių: daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, prielinksnis, jungtukas, dalelytė, jaustukas, ištiktukas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių kalbos morfologinis žodynas (žodžių formų žodynas)