Gramatinis skaičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Gramatinis skaičius (lot. Numerus grammaticus) – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose. Daugelyje pasaulio kalbų būdingas dualistinis kalbos dalių skirstymas į vienaskaitą (singularis) ir daugiskaitą (pluralis). Taip pat pasitaiko ir kitų gramatinio skaičiaus kategorijų: dviskaita (sanskritas, lotynų kalba, slovėnų kalba ir kt.), triskaita (bislama, kai kurios kitos Okeanijos kalbos), keliskaita (skiriama keletas ir daug objektų; hopių kalba, arabų kalba, iš dalies baltų-slavų kalbos).

Gramatinis skaičius nurodomas kaitaliojant galūnes, keičiant arba pridedant priesagas. Daiktavardžių ir būdvardžių skaičiai sutinkami visose indoeuropiečių kalbose, daugelyje kitų vakarų ir šiaurės Eurazijos kalbų, Afrikoje. Pietų, Pietryčių Azijoje, Amerikoje daugiskaita dažnai neprivaloma, o dalyje Australijos ir Naujosios Gvinėjos kalbų daugiskatos nėra.

Veiksmažodžių kaitymas skaičiais pasitaiko rečiau, ypač tose kalbose, kuriose privalu nurodyti veikėją.