Fonetika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Fonetika (iš gr. φωνή 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą (kalbos garsus). Fonetika nemaišytina su fonologija, kuri kalbos garsus nagrinėja kaip sistemiškos kalbos (su sintakse, žodynu) dalį.

Fonetikos mokslas buvo žinomas jau prieš 2500 m. senovės Indijoje.

Fonetikos skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Garsai lietuvių kalboje[taisyti | redaguoti kodą]

  • Balsiai (a, ą, o, ū…)
    • Trumpieji balsiai (a, e, i, o, u)
    • Ilgieji balsiai (a, ą, e, ę, y, į, o, ū, ų)
    • Priešakinės eilės (i, į, y, e, ę, ė)
    • Užpakalinės eilės (a, ą, o, u, ų, ū)
  • Priebalsiai (b, c, g, p…)
    • Skardieji priebalsiai (b, d, dz, , g, h, z, ž)
    • Duslieji priebalsiai (c, č, ch, f, k, p, s, š, t)
    • Minkšti (jei stovi prieš i, į, y, e, ę, ė)
    • Kieti (jei stovi prieš a, ą, o, u, ų, ū ar prieš nieką nestovi, pvz.: strypas)

Balsis gali paveikti raidę esančia už pirmos ar antros raidės. Pvz.: pervežti (r ir v minkšti)

  • Pusbalsiai (j, l, m, n, r, v)
  • Dvigarsiai – du to paties skiemens garsai, kurie tariami sudaro glaudų junginį. Fonetiškai nagrinėjant reikia pažymėti ar tai yra du garsai ar vienas garsas.
  • Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, susidedantis iš vieno arba kelių garsų. Jo pagrindą sudaro balsis arba dvigarsis.
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas fonetika