Fonetika

Fonetika (iš gr. k. φωνή „garsas“) – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą (kalbos garsus). Fonetika nemaišytina su fonologija, kuri kalbos garsus nagrinėja kaip sistemiškos kalbos (su sintakse, žodynu) dalį.

Fonetikos mokslas buvo žinomas jau prieš 2500 m. senovės Indijoje.

Fonetikos skirstymas

• Artikuliacinė fonetika – nagrinėja žmogaus kalbos aparato veiklą tariant skirtingus garsus.
• Akustinė fonetika – nagrinėja kalbos akustiką: garso harmoniją, dažnį, garso bangų savybes.
• Girdimoji fonetika – nagrinėja kalbos priėmimą ir garso apdirbimo sistemą.
• Kartais išskiriama teisinė fonetika, kuri tiria kalbos garsus teisiniu požiūriu.

Garsai lietuvių kalboje

• Balsiai (a, ą, o, ū…)
  • Trumpieji balsiai (a, e, i, o, u)
  • Ilgieji balsiai (a, ą, e, ę, y, į, o, ū, ų)
• Priebalsiai (b, c, g, p…)
  • Skardieji priebalsiai (b, d, dz, dž, g, h, z, ž)
  • Duslieji priebalsiai (c, č, ch, f, k, p, s, š, t)
• Pusbalsiai (j, l, m, n, r, v)
• Dvigarsiai – du to paties skiemens garsai, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
  • Dvibalsiai (ai, au, ei, ui, ie, uo)
  • Mišrieji dvigarsiai (al, am, an, ar, el, em, en, er, il, im, in, ir, ul, um, un, ur)
• Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, susidedantis iš vieno arba kelių garsų. Jo pagrindą sudaro balsis arba dvigarsis.

Vikižodynas