Afiksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Afiksas (lot. affixus – pritvirtintas) – žodžio dalis, turinti gramatinę reikšmę arba pakeičianti šaknies leksinę reikšmę. Skiriami žodžių kaitybos (mąstau, žmogus) ir žodžių darybos afiksai (kalbininkas, iškalbingas). Afiksai būdingi agliutinacinėms ir fleksinėms kalboms.

Po šaknies einantis afiksas vadinamas postfiksu, einantis prieš šaknį – prefiksu (priešdėlis).

Lietuvių kalboje yra šie afiksai: priešdėliai, intarpai, priesagos, ir galūnės.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. MELI institutas, Vilnius.