Jungas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jungu pakinkyti jaučiai

Jungas – pakinktas, prie kurio kinkomi jaučiai (dažniausiai du). Lietuvoje naudotas senovėje, baudžiavos laikais, tuo tarpu dabar dar tebenaudojamas kai kuriose trečiojo pasaulio šalyse.

Seniausias jungas buvo rišamas jaučiams prie ragų. Vėliau sukurti lankeliniai ir rėminiai jungai, kurie buvo maunami jaučiams ant sprando. Jungo kartis buvo daroma iš lengvo medžio, išlenkimas apmušamas minkšta oda, veltiniu, skuduru ar avikailiu, kad nepratrintu jaučiui odos.

Lietuvoje prie ragų rišami jungai naudoti iki XIX a. vid. (kai kuriose Žemaitijos vietose), o lankeliniai ir rėminiai – iki XX a. pr.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jungas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 141