Daiktavardis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Flag of Lithuania.svg  Šį straipsnį apie gramatiką reikia pakoreguoti.
Jei galite, pakoreguokite jį, nes jis aprašo tik lietuvių kalbą.

Daiktavardis – kaitoma kalbos dalis, kuri nusako daikto vardą ir atsako į klausimą „kas tai?“.

Etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

Žodis daiktavardis kilo iš dviejų lietuviškų žodžių: daiktas ir vardas – mat šiai kalbos daliai priskiriami žodžiai nusako daiktų, dalykų pavadinimus, vardus.

Morfologinio nagrinėjimo planas[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Pradinė forma (vns. vard.)
  2. Kalbos dalis
  3. Skyrius (tikrinis ar bendrinis)
  4. Giminė (vyriškoji, moteriškoji)
  5. Linksniuotė
  6. Skaičius ir linksnis
  7. Kuo eina sakinyje
  8. Sangrąžinė forma (jei turi)

Pvz.: Juodoj žemėj balta duona auga. (tts.)

Žemėj (žemė) – daikt., bendr., mot. g., II l., vns. viet.; v. apl. (vietos aplinkybė) kur auga?).

Daiktavardžių sintaksė[taisyti | redaguoti kodą]

Sakinyje dažniausiai būna veiksnio, papildinio ir tarinio pozicijose. Rečiau pažyminio ir aplinkybės.

Daiktavardžių morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Morfologiniai požymiai įvairiose kalbose skiriasi. Daugelyje kalbų daiktavardžiai linksniuojami (švedų kalboje yra du, Kaukazo kalbose – keliolika linksnių), turi gimines (romanų kalbose – dvi, lotynų – tris). Kai kuriose kalbose (pavyzdžiui, kinų) nėra linksniuojami, neturi giminės (pavyzdžiui, anglų kalboje). Nemažai kalbų daiktavardžiai turi du skaičius – vienaskaitą ir daugiskaitą, tačiau kai kuriose kalbose (pavyzdžiui, slovėnų) naudojama ir dviskaita. Anksčiau ji buvo ir lietuvių kalboje (pavyzdžiui, du broliu), tačiau baigia išnykti.

Daiktavardžiai kaitomi galūnės (pavyzdžiui, rusų kalboje) arba artikelių bei įvardžių (pavyzdžiui, vokiečių kalboje) pagalba.

Lietuvių kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Daiktavardžių skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Abstraktusis daiktavardis – gamtos, visuomenės reiškinių, ypatybių, veiksmų pavadinimas.
  • Konkretusis daiktavardis – reiškiamus daiktus matome, galime paliesti (daiktai, augalai, gyvūnai, žmonės, vietovės).
  • Tikrinis daiktavardis – priskiriami pavadinimai, vardai (Antanas, Vilnius), jie rašomi didžiąja raide.
  • Bendrinis daiktavardis – visi kiti bendriniai pavadinimai (stalas, kėdė).
    Kai kurie daiktavardžiai, kaip žemė ir mėnulis, gali būti priskirti tiek bendriniams, tiek tikriniams daiktavardžiams – tai priklauso nuo naudojimo.
  • Kuopinis daiktavardis – nusako daiktų grupę (beržynas, jaunimas, krūmynas).

Žodžių kaityba[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvių kalboje daiktavardžiai kaitomi linksniais (daiktas, daiktą, daiktu …), skaičiais (daiktas, daiktai). Kaitymo sistema remiasi daiktavardžių galūnėmis.

Kaityba linksniais[taisyti | redaguoti kodą]

Septyni linksniai:

Linksnis Sutrumpinimas Klausimas Pavyzdys vns. Pavyzdys dgs.
Vardininkas V., vard. kas? kambarys, gatvė kambariai, gatvės
Kilmininkas K., kilm. ko? kambario, gatvės kambarių, gatvių
Naudininkas N., naud. kam? kambariui, gatvei kambariams, gatvėms
Galininkas G., gal. ką? kambarį, gatvę kambarius, gatves
Įnagininkas Įn., įnag. kuo? kambariu, gatve kambariais, gatvėmis
Vietininkas Vt., viet. kur? kame? kambaryje, gatvėje kambariuose, gatvėse
Šauksmininkas Š., šauksm. kambary!, gatve! kambariai!, gatvės!
  • Išimtis:
    • Daiktavardžiai duktė ir sesuo: naudininkas kam? dukteriai, seseriai, įnagininkas kuo? dukteria, seseria, bet įnagininkas kuo? sesute, sese, pussesere, dukrele, seserėle netinka išimčiai.

Penkios linksniuotės, skiriamos pagal vienaskaitos vardininko ir kilmininko formas:

Linksniuotė Vns. V. galūnės Vns. K. galūnės Pavyzdys
I -(i)as, -is, -ys -(i)o daiktas, kelias, automobilis, pažymys
II -(i)a, -i, -ė -(i)os, -ės duona, vyšnia, marti, gėlė
III -is -ies naktis
IV -(i)us -(i)aus lietus, autorius
V -ė, -uo -(er)s, -(en)s duktė, vanduo

Kai kurie daiktavardžiai, perimti iš kitų kalbų (skoliniai), nėra linksniuojami, pavyzdžiui, žiūri, suši, tabu.

Kaityba skaičiais[taisyti | redaguoti kodą]

Skaičiai: vienaskaita ir daugiskaita.

vns. dgs.
šuo šunys
katė katės
laikraštis laikraščiai

Yra daiktavardžių, kurie turi tik vienos rūšies skaičių:

  • Vienaskaitiniai daiktavardžiai – pienas, tyla, cukrus.
  • Daugiskaitiniai daiktavardžiai – pietūs, grindys, akiniai, marškiniai, kailiniai, vestuvės, rungtynės. Su jais vartojami tik dauginiai skaitvardžiai (dveji, dvejos, treji, trejos) arba įvardžiai (abeji, abejos, keleri, kelerios. Pvz., pirkau dvejas stakles, dalyvavau trejose rungtynėse, abeji vartai, keleri marškiniai, po devynerių metų ir penkių mėnesių, bet vieni metai, vieneri metai prabėgo, penki tvartai, vienos durys.

Žodžių daryba[taisyti | redaguoti kodą]

Naujiems žodžiams sudaryti naudojama žodžių daryba. Lietuvių kalboje naudojami tam tikri morfologiniai būdai ir priemonės.

  • Priesaga: motina–motinėlė, akmuo–akmenėlis
    • Jei priesaga prasideda balse (im, ym, yb, ės, en, ykl, ik, ėj), tuomet žodis daromas iš būtojo kartinio laiko veiksmažodžių. Pvz., puvėsiai, griuvėsiai, džiūvėsiai, svilėsiai, pylimas, lijimas, gijimas, liudijimas, duženos, skyryba, gynėjas, rijikas.
    • Jei priesaga prasideda priebalse (t, tuv, kl, sen) – daromas iš bendraties. Pvz., būtis, būklė, būsena, žūtis, žūklė, spūstis, pjūtis, ryklė, ryklys, eitynės.
  • Priešdėliai: dangus–padangė, kampas–užkampis, lapas–lapuotis
    • Jei daiktavardis turi priešdėlį į, po, ato, pro ir pan., tai šaknis dažniausiai ilga. Pvz., posūkis, pobūdis, pokylis, požiūris, pokytis, protrūkis, atoslūgis, įmygis, įgūdis, įspūdis, įtūžis, įdūkis, įsiūtis, įkyrumas, įžūlumas.
  • Dūrybos būdu: rugys ir gėlė – rugiagėlė
  • Vedybos būdu: grožis – gražus

Sangrąžiniai daiktavardžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Sangrąžinių daiktavardžių vardininko linksnyje nerašoma nosinė (nepainiotina su dalyviais).

V.kas? Gal.ką? Vt.kur?
Kreipimasis Kreipimąsi Kreipimesi
Rašymasis Rašymąsi Rašymesi
Važinėjimasis Važinėjimąsi Važinėjimesi
Prausimasis Prausimąsi Prausimesi
Varžymasis Varžymąsi Varžymesi

Įsidėmėtina rašyba[taisyti | redaguoti kodą]

Brasta, klasta, nuosmukis, kraujosruva, kraujoplūdis, kojūgalis, galvūgalis, dienovidis, brūzgynai, žabtai, apyniai, ajerai, žynys, žiniuonė, sūpynės, sūpuoklės (sūpuoti, ne supti), gurkšnis, beždžionė, vyzdžiai.

Įdomybės[taisyti | redaguoti kodą]

Vienintelis vienskiemenis daiktavardis lietuvių kalboje – šuo.