Šuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Canis lupus familiaris
Kaukazo aviganis
Kaukazo aviganis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Carnivora)
Šeima: Šuniniai
(Wikispecies-logo.svg Canidae)
Gentis: Šunys
(Wikispecies-logo.svg Canis)
Rūšis: Pilkasis vilkas
(Wikispecies-logo.svg Canis lupus)
Porūšis: Šuo
(Wikispecies-logo.svg Canis lupus familiaris)
Binomas
Canis lupus familiaris
Linnaeus, 1758

Šuo (lot. Canis lupus familiaris) yra šuninių šeimos žinduolis, prijaukintas maždaug prieš 14 000-15 000 metų.

Šiuo metu išvesta tūkstančiai šunų veislių, pasižyminčių stebinančia įvairove. Skirtingų veislių šunų ūgis siekia nuo kelių centimetrų iki beveik metro, kailio spalva gali būti nuo baltos iki juodos, įvairių rudų ir pilkų atspalvių. Šunys lengvai treniruojami.

Daugelyje šalių šunys dažniausiai laikomi kaip naminiai gyvūnėliai, nors įvairios šunų sporto rūšys leidžia jiems parodyti savo įgimtus sugebėjimus, o kai kurios šunų veislės iki šiol atlieka savo tradicines funkcijas – saugo avių ir galvijų bandas, taip pat naudojami tokiuose darbuose kaip narkotikų ar sprogmenų paieška. Pagal Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) klasifikaciją šunų veislės skirstomos į 10 grupių:

  1. Piemenų šunys (avišuniai, bandšuniai, galvijų sargšuniai)
  2. Pinčeriai, šnauceriai, molosai, mastifai ir šveicarų zenenhundai
  3. Terjerai (ilgakojai terjerai, trumpakojai, buldogiškieji, nykštukiniai terjerai, juodieji terjerai)
  4. Taksai
  5. Špicai (arktiniai ir kinkomieji šunys, Skandinavijos sarginiai špicai, Europos špicai, primityvieji špicai)
  6. Skalikai
  7. Pointeriai (Europos pointeriai, prancūzų brakai, seteriai ir pointeriai)
  8. Spanieliai ir retriveriai (retriveriai, spanieliai, vandenšuniai)
  9. Kambariniai šunys (bišonai, pudeliai, belgų grifonai, beplaukiai šunys, Tibeto šunys, čihuahua, nykštukiniai anglų spanieliai, japonų činas ir pekinas, Europos nykštukiniai spanieliai, nykštukiniai mastifai)
  10. Kurtai (ilgaplaukiai, šiurkščiaplaukiai, lygiaplaukiai kurtai)

Dar žr. Šunų veislių sąrašas.

Prijaukinimo istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Šunys kilo iš tikrųjų vilkų, kurie Europoje pasirodė maždaug prieš milijoną metų, Amerikos žemynuose – maždaug 700 000 metų vėliau. Seniausi rasti šuns palaikai – apie 14 000 metų senumo Vokietijoje, taip pat 13 500 metų senumo Izraelyje. Šunys tikriausiai buvo pirmieji prijaukinti gyvūnai, gali būti, kad jie nepriklausomai prijaukinti keliuose regionuose, tačiau genetiniai tyrimai rodo, kad visi šunys kilę iš euroazijietiškos veislės, taip pat ir gyvenę Amerikoje iki europiečių atvykimo. Manoma, kad anksčiausiai prijaukinti šunys – dabartinių laukinių Australijos dingo šunų protėviai.

Lietuvoje šunys kaip naminiai gyvūnai atrandami nuo pat ledynmečio pabaigos.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Uodegos kalba: kaip suprasti slaptą šunų kalbą (Sophia Collins; iš anglų kalbos vertė Božena Petikonis). - Vilnius: Naujoji Rosma, 2007. - 127 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-06-198-4

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Šuo – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Naminiai gyvūnai
Šuo | Katė | Triušis | Kiaulė | Arklys | Karvė | Kupranugaris | Asilas | Ožka | Avis | Dramblys | Višta | Žąsis | Antis | Kalakutas | Bitė