Ramajana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Syta, Rama, Lakšmana ir Hanumanas – pagrindiniai epo herojai

Ramajana (skr. रामायण = rāmāyaṅa sudaryta iš Rāma + ayana) – pagarsėjusi senovės Indijos poeto Valmikio epinė poema, kurioje epiškai aprašomos Ramos ir jo žmonos Sitos kelionės (skr. ayana; plg. liet. eina, ėjimai).

Dalys[taisyti | redaguoti kodą]

Ramajaną sudaro apie 24 tūkst dvieilių (vadinamų „šlokomis“), užrašytų septyniose knygose, kurios vadinamos kandomis (kaṅḍa):

  1. Balakanda arba Adikanda („Jaunystės knyga“);
  2. Ajodhjakanda Ayodyakaṅḍa, „Ajodhjos karalystės knyga“);
  3. Aranjakanda (Araṅyakaṅḍa, „Miško knyga“);
  4. Kiškindhjakanda (Kiṣkindhyakaṅḍa, „Beždžionių karalystės knyga“);
  5. Sundarakanda („Sundaros knyga“; Sundara – kitas Hanumano vardas);
  6. Judhakanda (Yuddhakaṅḍa, „Karo knyga“);
  7. Utarakanda (Uttarakaṅḍa, „Vėlesnių įvykių knyga“).

Laikoma, kad dalis pirmos knygos ir septinta knyga yra pridėtos vėliau.

Siužetas[taisyti | redaguoti kodą]

Ramajanoje pasakojama apie demoną Ravaną, kuris dėl savo askezės įgijęs nemirtingumą, užvaldė pasaulį. Tik žmogus jį gali nužudyti, todėl dievai prašo Višnaus, kad šis įsikūnytų žmogumi ir nukautų Ravaną. Tuomet Ajodhijos karaliui Dašarathai gimsta 4 sūnūs: Rama, Lakšmana, Šatrughna ir Bharata. Rama nuo pat mažens išsiskiria savo galia ir išmintimi – būtent į jį persikūnija Višnus. Jis Mithilos karaliaus svajamvaroje laimi jo dukterį Sytą.

Rama turi tapti sosto įpėdiniu, tačiau Bharatos motina įtikina Dašarathą, kad šis ištremtų Ramą ir atiduotų sostą Bharatai. Rama sutinka su tėvo sprendimu ir kartu su broliu Lakšmana ir žmona Syta patraukia į miškus. Bharata, sužinojęs tėvo sprendimą, maldauja Ramos grįžti, tačiau šis visiškai paklūsta tėvo valiai.

Miškuose herojai patiria įvairių nuotykių, kovoja su rakšasais ir kitomis būtybėmis, palengva keliaudami į pietus. Viename epizode, Lankos karalius Ravanas klasta pagrobia Sytą ir, pargabenęs į Lanką, įkalina. Rama ir Lakšmana, ir grifo Džatajaus sužinoję kur dingo Syta, patraukia į pietus. Pakeliui jie sutinka beždžionių valdovą Sugryvą ir padeda jam įveikti brolį Valį. Už tai Sugryva herojams paskiria beždžionių (vanarų) armiją, vadovaujamą Hanumano.

Hanumanas šuoliais patenka į Lanką, kur sutinka Sytą. Tačiau ši nesutinka keliauti su Hanumanu ir prašo, kad Rama ją išvaduotų. Rama su vanarų ir Ravaną išdavusio brolio Vibišanos pagalba pastato tiltą („Ramos tiltas“) į Lanką. Ten prasideda mūšis su Ravanos armija, vadovaujama Indražito. Rama nužudo rakšasus ir užkariauja Lanką. Syta atlieka agni parikšos ritualą, įrodydama savo skaistumą, ir kartu su Rama ir Lakšmana grįžta į Ajodhiją.

Paskutinėje dalyje, kuri, manoma, pridėta vėliau, pasakojama, kaip Rama vėl suabejoja Sytos ištikimybe ir ją ištremia. Ji gyvena su Valmikiu, o jos vaikai vėliau pačiam Ramai papasakoja Ramajaną.

Ramajanoje aprašomas Ramos būdas yra laikomas tobulo žmogaus pasiaukojimo pavyzdžiu, kai žmogus prisiima kančias ir atsižada savęs su nepaprasta kantrybe. Syta laikoma idealios žmonos etalonu.

Poemos autorius Valmikis matyt yra buvęs brahmanų kastos atstovas, susijęs su Ajodhjos karališkąja šeima. Ir nors yra išlikusios trys poemos redakcijos, visos jos akivaizdžiai remiasi prarasta pirmine redakcija, kuri sudaro 2-6 knygų pagrindą, ir kurios, kaip laikoma bei įrodoma, yra parašytos vieno ir to paties žmogaus. Todėl Ramajaną reikia laikyti kitokiu kūriniu nei Mahabharatą, kurią sudaro skirtingų epochų ir nevienodų pažiūrų autorių kūryba.


Commons-logo.svg Vikiteka: Ramajana – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka