Priebalsis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių. Priebalsiai daugelyje pasaulio kalbų sudaro žodžio esmę, o balsiai suteikia jiems harmoniją.

Skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Priebalsiai skirstomi pagal tarimo būdą[taisyti | redaguoti kodą]

  • pučiamieji – [ɸ], [f], [v], [θ], [ð], [s], [z], [ʃ], [ʒ], [ʂ], [ç], [ʝ], [x], [ɣ], [χ], [ħ], [h]
  • sprogstamieji – [p], [b], [t], [d], [ʈ], [c], [ɟ], [k], [g], [q], [ɢ], [ʔ]
  • nosiniai – [m], [ɱ], [n], [ɳ], [ɲ], [ŋ], [ɴ]
  • vibraciniai – [r], [ʀ]
  • aproksimantai, pusbalsiai – [ʋ], [ɹ], [j], [ɰ], [l], [ʎ], [ʟ]

Priebalsiai skirstomi pagal fonaciją[taisyti | redaguoti kodą]

  • skardieji – [b], [d], [g], [z], [ʒ], [h] ir kt.
  • duslieji – [p], [t], [k], [f], [s], [ʃ], [x], [θ], [ç] ir kt.
  • pusbalsiai

Dauguma pasaulio kalbų turi tik egresinius priebalsius (t. y. tariamus plaučių ir diafragmos pagalba), tačiau yra kalbų, kurios naudoja ejektyvinius ([fʼ], [pʼ], [cʼ], [qʼ], [kʼ], [ʈʼ]), implozinius ([ɓ], [ɗ], [ʄ], [ɠ], [ʛ]) bei spragsinčiuosius ([ʘ], [ǀ], [ǃ], [ǂ], [ǁ]) priebalsius.

Alveoloinių ir pučiamųjų priebalsių samplaikos vadinamos afrikatomis ([ts], [t͡ʃ], [ʈʂ], [t͡ɕ], [dz], [d͡ʒ], [d͡ʑ], [ɖʐ], [tɬ] ir kt.).

Lietuvių kalboje yra:

Pasaulio kalbos[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiausia priebalsių gausa pasižymi jau išnykusi ubychų kalba (80-81), kcho kalba turi 77 priebalsius. Beveik visos Australijos kalbos neturi pučiamųjų priebalsių, kinų kalboje nėra skardžiųjų garsų [b], [d] ir [ɡ]. Visgi, beveik visos pasaulio kalbos turi pučiamuosius garsus (dažniausiai [s]), lūpinį aproksimantą ([l]), bent vieną nasalinį priebalsį ([n]).