Bretonų kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Bretonų kalba Brezhoneg |
|
|---|---|
| Kalbama: | Prancūzijoje (Bretanė) |
| Kalbančiųjų skaičius: | 300 tūkst. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė: |
Indeuropiečių |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba: | - |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1: | br |
| ISO 639-2: | bre |
| ISO 639-3: | bre |
Bretonų kalba (Brezhoneg) priklauso keltų kalbų grupei, britų pogrupiui. Paplitusi Prancūzijos šiaurės vakaruose, Bretanėje. Ši kalba laikoma salų keltų kalba, nors ir yra žemyne, nes bretonų protėviai atsikėlė į Bretanę 5-6 amžiuje iš Kornvalio grafystės. Prancūzijos vyriausybė pripažino bretonų kalbą kaip regioninę. Tai vienintelė iš šiuolaikinių keltų kalbų, kuriai nesuteiktas oficialios kalbos statusas.
[taisyti] Abėcėlė
Aa Bb CHch C’Hc’h Dd Ee Ff Gg Hh Ii Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Tt Uu Vv Ww Yy Zz
ñ raidė naudojama nosiniems garsams pažymėti, pati raidė nėra skaitoma.
[taisyti] Dialektai
Bretonų kalba turi keturis dialektus:
- leoniečių (pranc. léonard)
- tregerų (pranc. trégorrois)
- vanų (pranc. vannetais)
- kornų (pranc. cornouaillais).
Tarp šių dialektų paplitimo nėra ryškių ribų, nes kalba nežymiai keičiasi nuo vieno kaimo iki kito. Lyginant su kitais dialektais, vanų dialektas labai išsiskiria savo kirčiu (paskutiniame skiemenyje, kitose tarmėse - priepaskutiniame), zh grafemos tarimu ir kita.
