Priešdėlis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Priešdėlis arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.

Priešdėlis daugiausia kilęs iš tarnybinių žodžių, tokių kaip prielinksniai, dalelytės. Žodis gali turėti ir keletą priešdėlių (pvz., „nepripažinti“).

Indoeuropiečių kalbose priešdėlis dažniausiai atlieka žodžių darybos funkciją – keičia leksinę ir su ja tiesiogiai susijusią gramatinę žodžio reikšmę (plg. „eiti“ – „eiti“: pasikeitė žodžio reikšmė; „stalas“ – „stalė“: padarytas naujas žodis, kuris turi kitą giminę).

Kai kuriose kalbų šeimose priešdėlis būna tiesioginis gramatinių žodžio reikšmių arba žodžio klasių rodiklis (pvz., bantų kalbose priešdėlis ki- yra daiktų klasės vienaskaitos, o vi- daugiskaitos rodiklis).[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Priešdėlis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 201 psl.