Marijampolė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Žymos: Atmesta Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
|||
| Eilutė 243: | Eilutė 243: | ||
|valign=top| |
|valign=top| |
||
* {{flagicon|Denmark}} [[Viborgas]], [[Danija]] |
* {{flagicon|Denmark}} [[Viborgas]], [[Danija]] |
||
* {{flagicon| |
* {{flagicon|Hungary}} [[Miškolcas]], [[Vengrija]] |
||
*{{flagicon|Estonia}} [[Narva]], Estija |
|||
* {{flagicon|Germany}} [[Bergiš Gladbachas]], [[Vokietija]] |
* {{flagicon|Germany}} [[Bergiš Gladbachas]], [[Vokietija]] |
||
* {{flagicon|Russia}} [[Černiachovskas]], [[Rusija]] |
* {{flagicon|Russia}} [[Černiachovskas]], [[Rusija]] |
||
19:06, 23 birželio 2021 versija
| Marijampolė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 
| ||||||||||||||||
 | ||||||||||||||||
  Marijampolė | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
| Valstybė |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Marijampolės savivaldybė
| |||||||||||||||
| Įkūrimo data | 1667 m. | |||||||||||||||
| Meras | Povilas Isoda (LSDP) | |||||||||||||||
| Gyventojų | 34 968 | |||||||||||||||
| Plotas | 35 km² | |||||||||||||||
| Tankumas | 999 žm./km² | |||||||||||||||
| Altitudė | 86 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas | centrinis LT-68001 | |||||||||||||||
| Tinklalapis | www.marijampole.lt | |||||||||||||||
 Vikiteka |
Marijampolė | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Šis straipsnis apie miestą pietvakarių Lietuvoje. Apie kaimą Mažeikių rajone skaitykite straipsnyje Marijampolė (Mažeikiai).
Marijampolė – miestas pietvakarių Lietuvoje, 56 km į pietvakarius nuo Kauno. Neoficiali Suvalkijos (Sūduvos) sostinė, taip pat Marijampolės apskrities, Marijampolės savivaldybės ir kaimiškosios seniūnijos centras.
Marijampolė – septintas pagal dydį Lietuvos miestas, nuo 1994 m. apskrities centras. Marijampolė 10-oje vietoje pagal Baltijos valstybių etninių (lietuvių, latvių, estų) gyventojų kiekį.
Miesto centre – Jono Basanavičiaus aikštė, Degučiuose – apskrities ligoninė. Mieste dveji globos namai (Šv. Arkangelo Mykolo ir Švč. Marijos), 3 pašto skyriai (centrinis LT-68001).
Istorija
Abiejų Tautų Respublika 1667–1795
.svg){kind=small}
Prūsijos karalystė 1795-1807
Varšuvos kunigaikštystė (
Pirmoji Prancūzijos imperija) 1807-1815
Rusijos imperija, Lenkijos Kongreso karalystė 1815–1915
Vokietijos imperija 1915-1918 (okupacija)
Lietuvos Karalystė 1918 m.
Lietuvos Respublika 1918-1940
Sovietų Sąjunga 1940–1941 (okupacija)
Trečiasis reichas, Ostlando reichskomisariatas 1941-1944 (okupacija)
Sovietų Sąjunga 1944–1990 (okupacija)
Lietuvos Respublika 1990–dabar
Miesto apylinkės dar iki viduramžių pabaigos buvo gyvenamos jotvingių genties. Juos mena Šešupės ardomas Marijampolės piliakalnis ir greta Marijampolės stūksantis Kumelionių piliakalnis. Manoma, kad iki XVI a. dabartinio miesto vietoje buvo miškai, į kuriuos kolonistai pradėjo kraustytis tik XVI a. Kolonizaciją galėjo paspartinti rusų invazija į Lietuvą 1655 m., kadangi pabėgėliai nuo rusų ieškojo prieglaudos Sūduvos miškuose.
Įprasta manyti, kad Marijampolė įkurta 1667 m. (remiantis istoriko ir kunigo Jono Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorija“; kaimas minimas Kauno pavieto mokesčių sąraše). Ji kildinama iš Pašešupio kaimo, kuris buvo dabartinės J. Basanavičiaus aikštės vietoje ir priklausė Prienų seniūnijai. Tačiau dar 1662 m. įrašuose nurodoma, kad 1659–1661 m. buvo mokami mokesčiai kariuomenės reikalams nuo Pašešupio valdos laikytojo Adomo Narbuto ir jo žmonos. Be to, rasta dokumentų, dar 1626 m. mininčių Pašešupio kaimą.
Šiaurės karo metu 1701 m. Marijampolės apylinkės buvo nusiaubtos ir po Prienų pilies sugriovimo į nuošalesnę vietą prie Šešupės atsikraustė grafo G. Butlerio giminė, kuri 1717 m. netoli kaimo įkūrė Kvietiškio dvarą ir tapo miestelio įkūrimo iniciatoriumi. Prienų seniūnui Pašešupio vardas nepatiko, todėl jį pervadino Starapole (minima nuo 1736 m.). Besikuriant Starapolei netoliese ėmė augti kitas miestelis (nuo 1756 m. minimas kaip Marijampolė), kurį pastačiusi bažnyčią įkūrė grafienė P. Butlerienė. 1750 m. Prienų seniūnė grafienė P. Butlerienė iš marijonų vienuolyno išrūpino Starapolei kunigą ir tarp Šešupės bei Jevonio upių pastatė vienuolyną su bažnyčia. XVIII a. bažnytkaimis išaugo į prekybinį miestelį.
Pastačius marijonų vienuolyną, miestelis pavadintas Marijampole (minima nuo 1756 m.). Dvaras ir kaimas susijungė, 1792 m. vasario 23 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Magdeburgo savivaldos teisių privilegiją ir herbą. 1812 m. gruodžio 5 d. pro Marijampolę grįždamas į Varšuvą pravažiavo imperatorius Napoleonas Bonapartas. 1829 m. baigtas tiesti plentas Peterburgas-Varšuva (su atšaka į Karaliaučių). 1831 m. sukilimo metu 1831 m. balandžio 22 d. įvyko Marijampolės mūšis. 1863 m. sukilimo metu prie Marijampolės vyko aršios dalgininkų kovos su caro kariuomene.
Marijampolė garsi savo šimtamete gimnazija, kurioje mokėsi tautinio atgimimo žadintojai Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu aktyviai veikė „Varpo“ platintojai, susibūrę į slaptą „Sietyno“ organizaciją. Marijampolė nuo senų laikų yra švietimo centras, tarpukario laikotarpiu čia veikė ne viena leidykla, kuria rūpinosi vienuoliai marijonai.
Tarpukariu nutiestas geležinkelis Kazlų Rūda-Šeštokai, 1926 m. pastatyta geležinkelio stotis (archit. Edmundas Alfonsas Frykas). 1931 m. AB „Lietuvos cukrus“ Marijampolėje pastatė cukraus fabriką, kuris ilgą laiką buvo pagrindinis pramonės objektas. 1936 m. įkurtas „Šešupės“ audimo fabrikas.
1940–1941 m. sovietų valdžia ištrėmė kelis šimtus Marijampolės apskrities gyventojų. Pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis miestas buvo bombarduotas, prie Šešupės vokiečiai sušaudė žydų tautybės asmenis. 1944 m. gegužės 15 d. SS išformavo nepaklususį generolo Povilo Plechavičiaus vietinės rinktinės padalinį – 2 tūkst. karo mokyklos kursantų.
Sugrįžus frontui SSRS armijos kontražvalgyba „SMERŠ“ Marijampolėje represavo apie 500 asmenų. Pokaryje apylinkėse veikė partizanų „Tauro“ apygardos būriai. Sovietmečiu miestas buvo industrializuotas ir gerokai išaugo, buvo pervadintas LKP lyderio Vinco Kapsuko garbei – Kapsuku, siekiant panaikinti religinį atspalvį miesto pavadinime.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatytas didelis pramonės automatų gamybinis susivienijimas, putliųjų verpalų fabrikas, pieno konservų kombinatas, automobilių remonto gamykla, grūdų produktų kombinatas, įkurtas agroprekybinis sovietinis ūkis-technikumas. Pastatyti Degučių, Mokolų ir Draugystės mikrorajonai, poilsio parkas, 10 aukštų viešbutis „Sūduva“ (archit. Aldona Kačerauskaitė), universalinė parduotuvė „Gulbė“ (archit. A. Kačerauskaitė), naujas paštas (archit. J. Putna), kraštotyros muziejus.
1977 m. kovo 30 d. miestas tapo respublikinio (nebe rajoninio) pavaldumo miestu. 1997 m. gruodžio 18 d. patvirtintas naujasis Marijampolės herbas. [2]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||||
|---|---|---|---|---|
| 1667 m. | ? | Kauno apskritis | ||
| 1795–1807 m. | ? | Marijampolės apskrities centras | Naujoji Rytų Prūsija | |
| 1807–1815 m. | ? | Varšuvos kunigaikštystė | ||
| 1816–1837 m. | ? | Augustavo vaivadija | ||
| 1837–1867 m. | ? | Augustavo gubernija | ||
| 1867–1915 m. | ? | Suvalkų gubernija | ||
| 1919 m. | Marijampolės valsčiaus centras | |||
| 1919–1931 m. | ? | |||
| 1931–1950 m. | Marijampolės valsčiaus centras | |||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Marijampolės rajono centras | Kauno sritis | |
| 1953–1955 m. | ||||
| 1955–1977 m. | Kapsuko rajono centras | |||
| 1977–1989 m. | ? | respublikinio pavaldumo miestas, Kapsuko rajono centras | ||
| 1989–1994 m. | ? | respublikinio pavaldumo miestas, Marijampolės rajono centras | ||
| 1994–1999 m. | ? | Marijampolės rajono savivaldybės centras | Marijampolės apskrities centras | |
| 1999–2002 m. | Marijampolės seniūnijos centras | Marijampolės savivaldybės centras | ||
| nuo 2002 m. | 3 miesto seniūnijos (Degučių seniūnija, Mokolų seniūnija, Narto seniūnija), Marijampolės seniūnijos centras | |||
Pavadinimo kilmė
Kadangi miestelio atsiradimui ir augimui esminės įtakos turėjo marijonai, todėl jų garbei gyvenvietė ir pavadinta (pridedant -polė; maždaug nuo 1756 m.). Kadangi n prieš p lietuvių kalboje dėsningai virsta lūpiniu m, Marijanpolė virto Marijampole. Tačiau sandas -polė nėra vienareikšmiškai aiškinamas: jis galėjo būti graikų kilmės (graikiškai polis – „miestas, pilis“), kadangi Europoje ilgą laiką buvo madinga kurti vietovardžius antikiniais pavyzdžiais (dažniausiai – dvarus, palivarkus ir pan.). Kita vertus, slaviškai pole reiškia „laukas“. Tačiau veikiausiai tikroji bus pirmesnė versija, kadangi tai asmenvardinis vietovardis (slaviška -pole galūnė būdingesnė oronimams, kilusiems nuo bendrinių žodžių), nors ankstesnis gyvenvietės pavadinimas Starapolė yra kilęs nuo bendrinių žodžių (stara – „senas“ + pole – „laukas“). Vincas Kudirka XIX a. pabaigoje raštuose mini miestą kaip Senapilė (plg. dabartinis Kudirkos Naumiestis vadintas Naupile). XX a. tarpukariu norminė lytis buvo Mariampolė.
1955 m. balandžio 9 d. LSSR AT įsaku [3] Marijampolė buvo pervadinta Kapsuku lietuvių komunistų veikėjo Vinco Mickevičiaus-Kapsuko garbei (pastarasis tikriausiai reiškia „jaunas kapsas“. Vincas Mickevičius taip aiškindavo: „jeigu Vincas Kudirka-Kapsas, tai aš tik Kapsukas“). 1989 m. kovo 21 d. LSSR AT prezidiumo įsaku miestui vėl sugrąžintas Marijampolės vardas.
Architektūra ir kultūra
Marijampolėje veikia kelios bažnyčios: Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažoji bazilika, greta – Šv. Jurgio (marijonų) vienuolynas, Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (XIX a. pabaiga), priklausančios Vilkaviškio vyskupijai, Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia, stačiatikių Marijampolės Švč. Trejybės cerkvė, priklausanti Marijampolės Švč. Trejybės parapijai. P. Butlerienės g. stovi buvę žydų maldos namai. 2014 m. pastatyta Marijampolės Palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II bažnyčia.
Senose miesto kapinėse stovi antkapinis paminklas rašytojai Žemaitei, R. Juknevičiui ir kitiems Lietuvai nusipelniusiems žmonėms. Vytauto g. stovi paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vyteniui (stovėjo dar tarpukariu, atstatytas 2009 m. kovo 7 d., skulptorius Julius Narušis), o miesto parke – dar keli paminklai. 2010 m. pagrindinėje miesto aikštėje pastatytas paminklas lietuvių kalbai, tautai ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui atminti (skulptorius Kęstutis Balčiūnas).
Marijampolėje Vytauto g. veikia „Tauro“ apygardos partizanų ir tremties muziejus, kitoje Vytauto gatvės pusėje, miesto parke, yra skulptoriaus A. V. Ambraziūno paminklas „Tauro“ apygardos partizanams. Miesto centrinėje dalyje yra Kultūros centras, jame įrengta Stankūnienės dailės galerija. Vienas iš miesto parkų – Pašešupio parkas – gamtos paveldo objektas.
Švietimo ir ugdymo įstaigos
Marijampolėje veikia šios valstybinės švietimo įstaigos:
- Rygiškių Jono gimnazija
- Marijampolės marijonų gimnazija
- Marijampolės Sūduvos gimnazija
- Marijampolės šv. Cecilijos gimnazija
- Marijampolės Jono Totoraičio progimnazija
- 6 pagrindinės mokyklos:
Kitos:
- Marijampolės kolegija
- Marijampolės suaugusiųjų mokymo centras
- Jaunimo mokykla
- Marijampolės profesinio rengimo centras
- 2 pradinės mokyklos: Marijampolės ir „Smalsutis“
- 5 darželiai-mokyklos: Degučių, Mokolų, „Varpelis“, „Želmenėliai“, „Žiburėlis“
- 7 ikimokyklinės įstaigos,
- 5 papildomo ugdymo įstaigos
- R. Vosylienės mokykla (užsienio kalbų).
- Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka Archyvuota kopija 2010-02-11 iš Wayback Machine projekto.
Sportas
Futbolas
- Marijampolės „Sūduva“
- Marijampolės futbolo stadionas ir maniežas.
- Kiti futbolo klubai: Futbolo klubai Marijampolėje
Krepšinis
- MKK Sūduva, moterų krepšinio klubas. [4]
- BC Sūduva vyrų krepšinio klubas.
Gyventojai
 | |||||||||||
| 1800 m. | 1823 m. | 1844 m. | 1896 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[5] | 1931 m. | 1939 m. | 1959 m.sur.[6] | 1966 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 178 | 1 200 | 2 924 | 4 212 | 6 777 | 9 488 | 9 991 | 15 768 | 19 621 | 25 820 | ||
| 1970 m.sur.[6] | 1974 m. | 1976 m. | 1979 m.sur.[7] | 1989 m.sur.[8] | 1991 m. | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2012 m. | 2013 m. | ||
| 29 073 | 32 700 | 35 600 | 38 824 | 50 600 | 52 100 | 48 675 | 41 206 | 40 332 | 39 542 | ||
| 2014 m. | 2015 m. | 2018 m. | 2020 m. | - | - | - | - | - | - | ||
| 38 846 | 38 345 | 35 758 | 34 975 | - | - | - | - | - | - | ||
| |||||||||||
| |||||||||||
Tautinė sudėtis
|
2011 m. gyveno 41 051 žmonės:[11]
|
2001 m. gyveno 48 675 žmonės:[12]
|
Žymūs žmonės
- Julijus Trapas (1814–1908) – rusų chemikas, farmacininkas, farmakologas, profesorius.
- Samuelis Peltinas (1830–1896) – žydų kilmės redaktorius ir žurnalistas.
- Stanislovas Čirvinskis (1849–1923) – gydytojas, farmakologas.
- Orko Sołowiejczyk (1865–1942) – žydų kilmės chirurgas.
- Frida Rubiner (1879–1952) – žydų kilmės Vokietijos komunistė, rašytoja, vertėja.
- Witold Teofil Staniszkis (1880–1941) – lenkų agrotechnikas, politikas.
- Piotr Zubowicz (1880–1956) – lenkų advokatas, notaras, politikas.
- Petronėlė Vosyliūtė-Dauguvietienė (1899–1986) – aktorė.
- Włodzimierz Zawadzki (1901–1955) – Armijos Krajovos karininkas, Varšuvos sukilimo dalyvis.
- Stasys Šačkus (1907–1985) – Lietuvos lengvaatletis, krepšininkas, 1937 m. Europos krepšinio čempionato laimėtojas.
- Nikolajus Milenskis (1907 m.) – inžinierius mechanikas, šiluminės fizikos tyrimų Lietuvoje pradininkas.
- Avelis Starcevas (1909–2005) – žydų kilmės rusų literatūros kritikas, vertėjas.
- Izis Bidermanas (1911–1980) – žydų kilmės prancūzų fotografas.
- Albina Simokaitytė (1923–2004) – teatro aktorė.
- Raimondas Viskanta (g. 1931) – šiluminės fizikos ir šilumos mainų specialistas.
- Zita Asta Alaunienė (1931–2020) – kalbininkė, pedagogė, edukologijos mokslų daktarė.
- Rimantas Antanas Stankevičius (1944–1990) – lakūnas ir kosmonautas.
- Algimantas Jasulaitis (g. 1949) – teismo medicinos ekspertas, Utenos kolegijos profesorius.
- Viktoras Muntianas (g. 1951) – politinis bei visuomenės veikėjas, buvęs LR Seimo pirmininkas.
- Donatas Stakišaitis (g. 1956) – pediatras, profesorius.
- Rimantas Juknevičius (1966–1991) – viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.
- Gintaras Grajauskas (g. 1966) – poetas, eseistas, dramaturgas, prozininkas, dainų autorius ir atlikėjas.
- Almantas Kalinauskas (g. 1967) – Lietuvos ir TSRS futbolo žaidėjas.
- Vytautas Leškevičius (g. 1970) – diplomatas, politikas, LR užsienio reikalų viceministras.
- Darius Songaila (g. 1978) – Lietuvos rinktinės krepšininkas, NBA žaidėjas.
- Margarita Čiuplytė (g. 1984) – Lietuvos sportininkė karatistė, vaikų, moterų ir merginų trenerė, pasaulio ir Europos čempionė.
- Eglė Šulčiūtė (g. 1985) – Lietuvos moterų krepšinio rinktinės narė, Lietuvos čempionė.
Marijampolės senosiose kapinėse palaidota rašytoja Žemaitė, poetas Petras Arminas-Trupinėlis, užnemunės istorijos autorius kun. Jonas Totoraitis, nepriklausomybės kovų dalyviai. Už kapinių tvoros ant Šešupės kranto pastatyti kryžiai-meno dirbiniai Lietuvos partizanų atminimui.
Miestai-partneriai
|
|
Geografija
Marijampolė išsidėsčiusi 2050,7 ha žemės plote. Šešupė miestą skiria į dvi dalis, kurias jungia 6 tiltai. Didžioji miesto dalis yra dešiniame upės krante. Atstumas nuo Vilniaus – 139 km, nuo Klaipėdos – 236 km.
Seniūnijos
Miesto dalys
Susisiekimas
Iš šiaurės į pietus praeina geležinkelis.
| Marijampolė | ||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||||||||||||
Per miestą eina pagrindinis kelias:
- A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė / E28 Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas
Vakarų pusėje pagrindinį miesto kelią aplenkia:
Taip pat vakarinėje dalyje, miesto pagrindinis kelias virsta:
- A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas / E28 Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas
Pietuose eina kelias:
Pramonė
Nuo 1977 m. mieste veikia Marijampolės Pieno Konservų kombinatas. Pietrytiniame miesto pakraštyje – seniausias Lietuvoje cukraus fabrikas (dab. „Arvi cukrus“). Savo veiklą vykdo pakavimo įmonė AB Fasa.1998 m. savo veiklą pradėjo ir vykdo duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių kompanija "Mantinga". 2011 m. šalia miesto įkurta Marijampolės LEZ. Metalo apdirbimo pramonės įmonės - UAB STEVILA, CIE LT Forge, UAB Pakma.
Šaltiniai
- ↑ Марiамполь. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 18А (36) : Малолетство — Мейшагола. С.-Петербургъ, 1896., 619 psl. (rus.)
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=47880
- ↑ http://www.suduvosgidas.lt/index.php?cid=45&new_id=1684
- ↑ https://www.basketnews.lt/news-119791-istorijos-pabaiga-marijampoleje-moteru-krepsinis-gali-buti-pastumtas-i-parastes.html
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys
- ↑ 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
Literatūra
- Mažoji medinė Marijampolės krašto architektūra (sud. Danutė Katkuvienė, Romas Linionis). – Marijampolė: Piko valanda, 2008. – 164 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-642-67-1
- Senoji Marijampolė fotografijose: fotoalbumas (sud. Valentinas Juraitis). – Vilnius: Žemės trauka, 2011. – 136 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-810-06-3
Nuorodos
- Maryampol Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom VI, psl. 145 (lenk.)
- Marijampolė. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 149 psl.
- Marijampolės žemėlapis per balticmaps.eu
- Marijampolės apylinkių žemėlapis
- Oficiali Marijampolės svetainė
- Istorijos apžvalga Archyvuota kopija 2006-06-25 iš Wayback Machine projekto.
- Marijampolės liuteronų parapija Archyvuota kopija 2009-07-03 iš Wayback Machine projekto.
- R. Butautas-Kudirka. Sūduvos dvasininkai I–II d. Vilnius. 2010. (700 kunigų veiklos apžvalga).
| |||||||||||||||||
