Marijampolė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55; 25 (Marijampolė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Atmesta Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 243: Eilutė 243:
|valign=top|
|valign=top|
* {{flagicon|Denmark}} [[Viborgas]], [[Danija]]
* {{flagicon|Denmark}} [[Viborgas]], [[Danija]]
* {{flagicon|France}} [[Kalė]], [[Prancūzija]]
* {{flagicon|Hungary}} [[Miškolcas]], [[Vengrija]]
*{{flagicon|Estonia}} [[Narva]], Estija
* {{flagicon|Germany}} [[Bergiš Gladbachas]], [[Vokietija]]
* {{flagicon|Germany}} [[Bergiš Gladbachas]], [[Vokietija]]
* {{flagicon|Russia}} [[Černiachovskas]], [[Rusija]]
* {{flagicon|Russia}} [[Černiachovskas]], [[Rusija]]

19:06, 23 birželio 2021 versija

Marijampolė
            
Marijampolės savivaldybė ir paminklas Lietuvos vardo tūkstantmečiui
Marijampolė
Marijampolė
55°š. pl. 25°r. ilg. / 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55; 25 (Marijampolė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Marijampolės apskritis Marijampolės apskritis
Savivaldybė Marijampolės savivaldybė Marijampolės savivaldybė
Įkūrimo data 1667 m.
Meras Povilas Isoda (LSDP)
Gyventojų (2020) 34 968
Plotas 35 km²
Tankumas (2020) 999 žm./km²
Altitudė 86 m
Pašto kodas centrinis LT-68001
Tinklalapis www.marijampole.lt
Vikiteka Marijampolė
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Ma­rijámpolė
Kilmininkas: Ma­rijámpolės
Naudininkas: Ma­rijámpolei
Galininkas: Ma­rijámpolę
Įnagininkas: Ma­rijámpole
Vietininkas: Ma­rijámpolėje
Paminklas tremtiniams Marijampolėje

Marijampolė – miestas pietvakarių Lietuvoje, 56 km į pietvakarius nuo Kauno. Neoficiali Suvalkijos (Sūduvos) sostinė, taip pat Marijampolės apskrities, Marijampolės savivaldybės ir kaimiškosios seniūnijos centras.

Marijampolė – septintas pagal dydį Lietuvos miestas, nuo 1994 m. apskrities centras. Marijampolė 10-oje vietoje pagal Baltijos valstybių etninių (lietuvių, latvių, estų) gyventojų kiekį.

Miesto centre – Jono Basanavičiaus aikštė, Degučiuose – apskrities ligoninė. Mieste dveji globos namai (Šv. Arkangelo Mykolo ir Švč. Marijos), 3 pašto skyriai (centrinis LT-68001).

Istorija

Marijampolės 1831 m. sukilimo mūšis

Miesto apylinkės dar iki viduramžių pabaigos buvo gyvenamos jotvingių genties. Juos mena Šešupės ardomas Marijampolės piliakalnis ir greta Marijampolės stūksantis Kumelionių piliakalnis. Manoma, kad iki XVI a. dabartinio miesto vietoje buvo miškai, į kuriuos kolonistai pradėjo kraustytis tik XVI a. Kolonizaciją galėjo paspartinti rusų invazija į Lietuvą 1655 m., kadangi pabėgėliai nuo rusų ieškojo prieglaudos Sūduvos miškuose.

Įprasta manyti, kad Marijampolė įkurta 1667 m. (remiantis istoriko ir kunigo Jono Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorija“; kaimas minimas Kauno pavieto mokesčių sąraše). Ji kildinama iš Pašešupio kaimo, kuris buvo dabartinės J. Basanavičiaus aikštės vietoje ir priklausė Prienų seniūnijai. Tačiau dar 1662 m. įrašuose nurodoma, kad 16591661 m. buvo mokami mokesčiai kariuomenės reikalams nuo Pašešupio valdos laikytojo Adomo Narbuto ir jo žmonos. Be to, rasta dokumentų, dar 1626 m. mininčių Pašešupio kaimą.

Šiaurės karo metu 1701 m. Marijampolės apylinkės buvo nusiaubtos ir po Prienų pilies sugriovimo į nuošalesnę vietą prie Šešupės atsikraustė grafo G. Butlerio giminė, kuri 1717 m. netoli kaimo įkūrė Kvietiškio dvarą ir tapo miestelio įkūrimo iniciatoriumi. Prienų seniūnui Pašešupio vardas nepatiko, todėl jį pervadino Starapole (minima nuo 1736 m.). Besikuriant Starapolei netoliese ėmė augti kitas miestelis (nuo 1756 m. minimas kaip Marijampolė), kurį pastačiusi bažnyčią įkūrė grafienė P. Butlerienė. 1750 m. Prienų seniūnė grafienė P. Butlerienė iš marijonų vienuolyno išrūpino Starapolei kunigą ir tarp Šešupės bei Jevonio upių pastatė vienuolyną su bažnyčia. XVIII a. bažnytkaimis išaugo į prekybinį miestelį.

Pastačius marijonų vienuolyną, miestelis pavadintas Marijampole (minima nuo 1756 m.). Dvaras ir kaimas susijungė, 1792 m. vasario 23 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Magdeburgo savivaldos teisių privilegiją ir herbą. 1812 m. gruodžio 5 d. pro Marijampolę grįždamas į Varšuvą pravažiavo imperatorius Napoleonas Bonapartas. 1829 m. baigtas tiesti plentas Peterburgas-Varšuva (su atšaka į Karaliaučių). 1831 m. sukilimo metu 1831 m. balandžio 22 d. įvyko Marijampolės mūšis. 1863 m. sukilimo metu prie Marijampolės vyko aršios dalgininkų kovos su caro kariuomene.

Marijampolė garsi savo šimtamete gimnazija, kurioje mokėsi tautinio atgimimo žadintojai Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu aktyviai veikė „Varpo“ platintojai, susibūrę į slaptą „Sietyno“ organizaciją. Marijampolė nuo senų laikų yra švietimo centras, tarpukario laikotarpiu čia veikė ne viena leidykla, kuria rūpinosi vienuoliai marijonai.

Tarpukariu nutiestas geležinkelis Kazlų Rūda-Šeštokai, 1926 m. pastatyta geležinkelio stotis (archit. Edmundas Alfonsas Frykas). 1931 m. AB „Lietuvos cukrus“ Marijampolėje pastatė cukraus fabriką, kuris ilgą laiką buvo pagrindinis pramonės objektas. 1936 m. įkurtas „Šešupės“ audimo fabrikas.

19401941 m. sovietų valdžia ištrėmė kelis šimtus Marijampolės apskrities gyventojų. Pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis miestas buvo bombarduotas, prie Šešupės vokiečiai sušaudė žydų tautybės asmenis. 1944 m. gegužės 15 d. SS išformavo nepaklususį generolo Povilo Plechavičiaus vietinės rinktinės padalinį – 2 tūkst. karo mokyklos kursantų.

Sugrįžus frontui SSRS armijos kontražvalgyba „SMERŠ“ Marijampolėje represavo apie 500 asmenų. Pokaryje apylinkėse veikė partizanų „Tauro“ apygardos būriai. Sovietmečiu miestas buvo industrializuotas ir gerokai išaugo, buvo pervadintas LKP lyderio Vinco Kapsuko garbei – Kapsuku, siekiant panaikinti religinį atspalvį miesto pavadinime.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatytas didelis pramonės automatų gamybinis susivienijimas, putliųjų verpalų fabrikas, pieno konservų kombinatas, automobilių remonto gamykla, grūdų produktų kombinatas, įkurtas agroprekybinis sovietinis ūkis-technikumas. Pastatyti Degučių, Mokolų ir Draugystės mikrorajonai, poilsio parkas, 10 aukštų viešbutis „Sūduva“ (archit. Aldona Kačerauskaitė), universalinė parduotuvė „Gulbė“ (archit. A. Kačerauskaitė), naujas paštas (archit. J. Putna), kraštotyros muziejus.

1977 m. kovo 30 d. miestas tapo respublikinio (nebe rajoninio) pavaldumo miestu. 1997 m. gruodžio 18 d. patvirtintas naujasis Marijampolės herbas. [2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1667 m. ? Kauno apskritis
17951807 m. ? Marijampolės apskrities centras Naujoji Rytų Prūsija
1807–1815 m. ? Varšuvos kunigaikštystė
18161837 m. ? Augustavo vaivadija
1837–1867 m. ? Augustavo gubernija
1867–1915 m. ? Suvalkų gubernija
1919 m. Marijampolės valsčiaus centras
1919–1931 m. ?
1931–1950 m. Marijampolės valsčiaus centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Marijampolės rajono centras Kauno sritis
1953–1955 m.
1955–1977 m. Kapsuko rajono centras
1977–1989 m. ? respublikinio pavaldumo miestas, Kapsuko rajono centras
1989–1994 m. ? respublikinio pavaldumo miestas, Marijampolės rajono centras
1994–1999 m. ? Marijampolės rajono savivaldybės centras Marijampolės apskrities centras
1999–2002 m. Marijampolės seniūnijos centras Marijampolės savivaldybės centras
nuo 2002 m. 3 miesto seniūnijos (Degučių seniūnija, Mokolų seniūnija, Narto seniūnija), Marijampolės seniūnijos centras


Paminklas Vytautui Didžiajam
Vaizdas:Marijampole01.jpg
Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia XX a. pradžioje

Pavadinimo kilmė

Kadangi miestelio atsiradimui ir augimui esminės įtakos turėjo marijonai, todėl jų garbei gyvenvietė ir pavadinta (pridedant -polė; maždaug nuo 1756 m.). Kadangi n prieš p lietuvių kalboje dėsningai virsta lūpiniu m, Marijanpolė virto Marijampole. Tačiau sandas -polė nėra vienareikšmiškai aiškinamas: jis galėjo būti graikų kilmės (graikiškai polis – „miestas, pilis“), kadangi Europoje ilgą laiką buvo madinga kurti vietovardžius antikiniais pavyzdžiais (dažniausiai – dvarus, palivarkus ir pan.). Kita vertus, slaviškai pole reiškia „laukas“. Tačiau veikiausiai tikroji bus pirmesnė versija, kadangi tai asmenvardinis vietovardis (slaviška -pole galūnė būdingesnė oronimams, kilusiems nuo bendrinių žodžių), nors ankstesnis gyvenvietės pavadinimas Starapolė yra kilęs nuo bendrinių žodžių (stara – „senas“ + pole – „laukas“). Vincas Kudirka XIX a. pabaigoje raštuose mini miestą kaip Senapilė (plg. dabartinis Kudirkos Naumiestis vadintas Naupile). XX a. tarpukariu norminė lytis buvo Mariampolė.

1955 m. balandžio 9 d. LSSR AT įsaku [3] Marijampolė buvo pervadinta Kapsuku lietuvių komunistų veikėjo Vinco Mickevičiaus-Kapsuko garbei (pastarasis tikriausiai reiškia „jaunas kapsas“. Vincas Mickevičius taip aiškindavo: „jeigu Vincas Kudirka-Kapsas, tai aš tik Kapsukas“). 1989 m. kovo 21 d. LSSR AT prezidiumo įsaku miestui vėl sugrąžintas Marijampolės vardas.

Architektūra ir kultūra

Marijampolės laidojimo namai

Marijampolėje veikia kelios bažnyčios: Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažoji bazilika, greta – Šv. Jurgio (marijonų) vienuolynas, Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (XIX a. pabaiga), priklausančios Vilkaviškio vyskupijai, Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia, stačiatikių Marijampolės Švč. Trejybės cerkvė, priklausanti Marijampolės Švč. Trejybės parapijai. P. Butlerienės g. stovi buvę žydų maldos namai. 2014 m. pastatyta Marijampolės Palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II bažnyčia.

Senose miesto kapinėse stovi antkapinis paminklas rašytojai Žemaitei, R. Juknevičiui ir kitiems Lietuvai nusipelniusiems žmonėms. Vytauto g. stovi paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vyteniui (stovėjo dar tarpukariu, atstatytas 2009 m. kovo 7 d., skulptorius Julius Narušis), o miesto parke – dar keli paminklai. 2010 m. pagrindinėje miesto aikštėje pastatytas paminklas lietuvių kalbai, tautai ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui atminti (skulptorius Kęstutis Balčiūnas).

Marijampolėje Vytauto g. veikia „Tauro“ apygardos partizanų ir tremties muziejus, kitoje Vytauto gatvės pusėje, miesto parke, yra skulptoriaus A. V. Ambraziūno paminklas „Tauro“ apygardos partizanams. Miesto centrinėje dalyje yra Kultūros centras, jame įrengta Stankūnienės dailės galerija. Vienas iš miesto parkų – Pašešupio parkas – gamtos paveldo objektas.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Marijampolės dramos teatras
Kultūros rūmai
Marijampolės kolegija

Marijampolėje veikia šios valstybinės švietimo įstaigos:

Kitos:

Sportas

Futbolas

Krepšinis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1800 m. ir 2020 m.
1800 m. 1823 m. 1844 m. 1896 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur.[5] 1931 m. 1939 m. 1959 m.sur.[6] 1966 m.
1 178 1 200 2 924 4 212 6 777 9 488 9 991 15 768 19 621 25 820
1970 m.sur.[6] 1974 m. 1976 m. 1979 m.sur.[7] 1989 m.sur.[8] 1991 m. 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2012 m. 2013 m.
29 073 32 700 35 600 38 824 50 600 52 100 48 675 41 206 40 332 39 542
2014 m. 2015 m. 2018 m. 2020 m. - - - - - -
38 846 38 345 35 758 34 975 - - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.


Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 41 051 žmonės:[11]

2001 m. gyveno 48 675 žmonės:[12]

1923 m. gyveno 9 488 žmonės:[13]

1897 m. gyveno 6 737 žmonės:[14]

Žymūs žmonės

Marijampolės senosiose kapinėse palaidota rašytoja Žemaitė, poetas Petras Arminas-Trupinėlis, užnemunės istorijos autorius kun. Jonas Totoraitis, nepriklausomybės kovų dalyviai. Už kapinių tvoros ant Šešupės kranto pastatyti kryžiai-meno dirbiniai Lietuvos partizanų atminimui.

Miestai-partneriai

Geografija

Marijampolė išsidėsčiusi 2050,7 ha žemės plote. Šešupė miestą skiria į dvi dalis, kurias jungia 6 tiltai. Didžioji miesto dalis yra dešiniame upės krante. Atstumas nuo Vilniaus – 139 km, nuo Klaipėdos – 236 km.

Marijampolės regiono keliai

Seniūnijos

Miesto dalys

Susisiekimas

Iš šiaurės į pietus praeina geležinkelis.

Marijampolė
CONTg +
Kalvarija
BHF +
Turgalaukis
BHF +
Marijampolė
BHF +
Būdviečiai
CONTf +
Vinčai

Per miestą eina pagrindinis kelias:

Vakarų pusėje pagrindinį miesto kelią aplenkia:

Taip pat vakarinėje dalyje, miesto pagrindinis kelias virsta:

Pietuose eina kelias:

Pramonė

Nuo 1977 m. mieste veikia Marijampolės Pieno Konservų kombinatas. Pietrytiniame miesto pakraštyje – seniausias Lietuvoje cukraus fabrikas (dab. „Arvi cukrus“). Savo veiklą vykdo pakavimo įmonė AB Fasa.1998 m. savo veiklą pradėjo ir vykdo duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių kompanija "Mantinga". 2011 m. šalia miesto įkurta Marijampolės LEZ. Metalo apdirbimo pramonės įmonės - UAB STEVILA, CIE LT Forge, UAB Pakma.

Šaltiniai

  1. Марiамполь. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 18А (36) : Малолетство — Мейшагола. С.-Петербургъ, 1896., 619 psl. (rus.)
  2. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=47880
  3. http://www.suduvosgidas.lt/index.php?cid=45&new_id=1684
  4. https://www.basketnews.lt/news-119791-istorijos-pabaiga-marijampoleje-moteru-krepsinis-gali-buti-pastumtas-i-parastes.html
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  11. 2011 m. surašymo duomenys
  12. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto
  13. 1923 m. surašymo duomenys
  14. 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

Literatūra

  • Mažoji medinė Marijampolės krašto architektūra (sud. Danutė Katkuvienė, Romas Linionis). – Marijampolė: Piko valanda, 2008. – 164 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-642-67-1
  • Senoji Marijampolė fotografijose: fotoalbumas (sud. Valentinas Juraitis). – Vilnius: Žemės trauka, 2011. – 136 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-810-06-3

Nuorodos