Petras Arminas-Trupinėlis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Petras Arminas-Trupinėlis
Gimė: 1853 m. birželio 16 d.
Deksniškiuose, Gižų valsčius, dab. Vilkaviškio raj.
Mirė: 1885 m. kovo 18 d. (31 metai)
Marijampolėje
Veikla: lietuvių poetas, vertėjas
Alma mater: 1871 m. Veiverių mokytojų seminarija

Petras Arminas-Trupinėlis (1853 m. birželio 16 d. Deksniškiuose, Gižų valsčius, dab. Vilkaviškio raj.1885 m. kovo 18 d. Marijampolėje) – lietuvių poetas, vertėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atminimo akmuo rašytojo tėviškėje

1871 m. baigė Veiverių pedagoginius kursus. Mokytojavo Alvite, Naumiestyje, 18771883 m. Marijampolės gimnazijos mokytojas. Valdžios įtartas antirusiška veikla perkeltas į Augustavą. 1884 m. atsisakė mokytojo vietos ir grįžo į Marijampolę. Platino draudžiamą lietuvišką spaudą.[1]

Nuo 1883 m. bendradarbiavo laikraščiuose „Aušra“, „Nemuno sargas“ ir kt. Paskelbė istorinių tyrinėjimų (Nusidavimai Lydos pilies ir kt.). Publicistikoje, istoriniuose straipsniuose aukštino lietuviškumą. Sukūrė eilėraščių, pasakėčių. kūriniai, parašyti sklandžia kalba, turintys silabotoninės eilėdaros požymių, veikė lietuvių poezijos raidą.

Į lietuvių k. išvertė dalį Adomo Mickevičiaus baladės „Tėvo sugrįžimas“ (1884 m.), „Trys Budriai“ (1892 m.) ir poemos „Gražina“ fragmentų (1903 m.), Liudviko Kondratovičiaus-Syrokomlės poemas „Kaimo mokykla“ (1884 m.) ir „Piastų duktė“ (1884 m.), A. Puškino Skendinys (1884 m.; pirmasis meninis A. Puškino vertimas į lietuvių kalbą), I. Krylovo ir I. Krasickio pasakėčių. Sudarė „Lietuvišką chrestomatiją“, bet negavo leidimo spausdinti.[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Leonas Gineitis. Arminas-Trupinėlis, Petras. Lietuvių literatūros enciklopedija. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. – Vilnius, 2001. – ISBN 9986-513-95-2
  2. Petras Arminas-Trupinėlis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 30 psl.