Vroclavas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vroclavas
lenk. Wrocław
            
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Žemutinės Silezijos vaivadija Žemutinės Silezijos vaivadija
Miesto prezidentas Jacek Sutryk
Gyventojų (2014[1]) 632 067
Plotas 292,82 km²
Tankumas (2014[1]) 2 159 žm./km²
Altitudė 105–155 m
Pašto kodas 50-001 iki 54-705
Tinklalapis Wrocław
Vikiteka Vroclavas
Kirčiavimas Vròclavas (vok. Brèslavas)
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1165

Vroclavas, iki 1945 m. lietuvių kalba vadintas Breslau (lenk. Wrocław, vok. Breslau, ček. Vratislav, veng. Boroszló, lot. Vratislavia, Wratislavia, Budorgis) – miestas-apskritis pietvakarių Lenkijoje, Žemutinės Silezijos vaivadijos sostinė. Išsidėstęs prie Odros (Oderio) upės. Išvystyta mašinų gamyba, chemijos, lengvoji, medienos, maisto pramonė. Yra universitetas, keletas mokslo institutų, Lenkijos mokslų akademijos leidykla ir biblioteka. Operos teatras, Silezijos muziejus, architektūros muziejus, rotušė (XIII–XVI a.), gotikinio stiliaus bažnyčios, Vroclavo zoologijos sodas ir kiti pastatai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Breslau 1640 m.

Minimas nuo X amžiaus. 1261 m. miestas gavo Magdeburgo teisė. 1335 m. atiteko Čekijos karalystei. 1741 m. po Austrijos įpėdinystės karo atiteko Prūsijai. XIX a. miestas tapo pramonės centru ir svarbiu geležinkelio mazgu. Tai pagrindinis Silezijos regiono miestas. 1945 m. pagal Potsdamo konferencijos nuostatus miestas, kaip ir visa Silezija, atiteko Lenkijai. Mieste likę gyventojai buvo deportuoti į Rytų Vokietiją. Vietoj pabėgusių, išžudytų ir vėliau deportuotų vietinių gyventojų, į miestą pradėjo keltis lenkų kolonistai.

2006 m. Vroclavo Šimtmetinė salė įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 2016 m. Europos kultūros sostinė.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vroclavas yra vienas svarbiausių Lenkijos ekonomikos centrų. Jis žinomas dėl stiprios ir dinamiškos ekonomikos, orientuotos į tokius sektorius kaip paslaugos, pramonė, informacinės technologijos ir švietimas[2].

  • Paslaugų sektorius: Vroclave yra daug tarptautinių paslaugų įmonių, tokių kaip HP, Google, IBM ir Credit Suisse. Šiose įmonėse dirba tūkstančiai žmonių ir jos prisideda prie miesto ekonomikos augimo.
  • Pramonė: Vroclavas taip pat yra svarbus pramonės centras. Mieste yra daug gamybos įrenginių, įskaitant gamyklas tokioms įmonėms kaip „Whirlpool“, „Toyota“, „Volvo“ ir „Bombardier“.
  • Informacinės technologijos: Vroclavas yra vienas iš pirmaujančių Lenkijos miestų informacinių technologijų sektoriuje. Mieste įsikūrę daug startuolių ir yra programinės įrangos kūrimo centras daugeliui pasaulinių technologijų įmonių.
  • Švietimas: Vroclavas taip pat yra svarbus švietimo centras, kuriame daug universitetų ir mokslinių tyrimų institucijų pritraukia studentus iš visos šalies ir užsienio.
  • Turizmas: Vroclavas taip pat pritraukia daug turistų savo lankytinomis vietomis, kultūra ir festivaliais, kurie prisideda prie vietos ekonomikos.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kartu su lenkų repatriantais po Antrojo pasaulinio karo mieste apsigyveno ir lietuviai. Nuo 1957 m., Vytauto Markevičiaus ir Česlovo Bankausko sukviesti, jie retkarčiais susirinkdavo, 1962 m. gegužės 2 d. užregistruota LVKD Vroclavo skyrius. Pirmuosiuose susirinkimuose dalyvaudavo apie 20 tautiečių, o kai nuo 1964 m. skyrius ėmė nuomotis patalpas, narių padaugėjo. 1965–70 m. susikūrė dainų ir šokių ansamblis Vilnelė, kuriame įvairiu laiku repetavo lietuvių ir lenkų saviveiklininkai: 27 dainininkai ir 126 šokėjai. Skyriaus patalpose veikė biblioteka, savo fonduose 1965 m. turėjusi apie 500 knygų. Vykdavo lietuvių kalbos kursai (vadovai Anastazija Damrauskienė, Stasys Žvirėla, Pranas Šarlonas). Nuo 1970 m. su miesto administracijos pagalba pradėtas leisti biuletenis Vroclavo lietuvis, išėjo keletas numerių. Nuo 1972 m. Vroclave reguliariai buvo aukojamos lietuviškos mišios, lietuvių išeivių kapelionais buvo kunigai A. Rūkšta ir A. Jurkevičius. Kartu švenčiami Vasario 16 d. minėjimai, vadinami cepelinų baliais. Vėliau LVKD skyriaus veikla ėmė gęsti.[3][4]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto stadionas

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolo klubai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stadionai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Główny Urząd Statystyczny, dane za rok 2014, stan na 01.01.2014. [1]
  2. Didžiausi darbdaviai Vroclave - GoWork.pl
  3. Vitalija Stravinskienė. Lenkijos lietuvių bendruomenė 1944-2000 metais
  4. Mgr. inž. Kazimieras Černeckas. Iš Vroclavo lietuvių veiklos[neveikianti nuoroda]