Naujoji Rytų Prūsija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Naujosios Rytų Prūsijos provincija
vok. Provinz Neuostpreußen
lenk. Prusy Nowowschodnie
POL województwo trockie IRP COA.svg
 
POL województwo mazowieckie IRP COA.svg
 
POL województwo podlaskie IRP COA.svg
1795 – 1807 Flag of Russia.svg
 
Grand Coat of Arms of Duchy of Warsaw.svg
Neuostpreußen.png
Valstybė: Prūsijos karalystė
Administracinis centras: Varšuva
Departamentai: 2 ({{{admVienetoKiekisMet}}})
Gyventojų: 914 610 (1806)
Plotas: 55 000 km² ({{{plotasmetai}}})

Naujoji Rytų Prūsija (arba Naujieji Rytprūsiai) (vok. Neuostpreußen, lenk. Prusy Nowowschodnie) – Prūsijos karalystės provincija 17951807 m. Centras – Varšuva. 1806 m. provincijoje gyveno 914 610 gyventojų, o plotas buvo apie 55,000 km². Ribojosi su Pietų Prūsija, Rytų Prūsija, Vakarų Galicija, Gardino gubernija ir Vilniaus gubernija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurta iš užimtų per trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą lenkų ir lietuvių žemių tarp Vyslos, Bugo ir Nemuno.

Buvo suskirstyta į 2 departamentus ir 17 apskričių:

Lietuvių žemės (Užnemunė) įėjo į Balstogės departamento 3 šiaurines apskritis (vok. Kreis) – Marijampolės, Kalvarijos ir Vygrių. Provinciją panaikino 1807 m. Tilžės taika, dauguma žemių įėjo į Napoleono įkurtą Varšuvos kunigaikštystę, o Balstogės sritis atiteko Rusijos imperijai.

Valdytojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]