Pereiti prie turinio

Naujoji Rytų Prūsija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naujosios Rytų Prūsijos provincija
vok. Provinz Neuostpreußen
lenk. Prusy Nowowschodnie

 

 

1795  1807
 

ValstybėPrūsijos karalystė
Administracinis centrasVaršuva
Departamentai2
Gyventojų914,610 (1806)
Plotas55 000 km²

Naujoji Rytų Prūsija (arba Naujieji Rytprūsiai) (vok. Neuostpreußen, lenk. Prusy Nowowschodnie) – Prūsijos karalystės provincija 17951807 m. Centras – Varšuva. 1806 m. provincijoje gyveno 914 610 gyventojų, o plotas buvo apie 55,000 km². Ribojosi su Pietų Prūsija, Rytų Prūsija, Vakarų Galicija, Gardino gubernija ir Vilniaus gubernija.

Įkurta iš užimtų per trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą lenkų ir lietuvių žemių tarp Vyslos, Bugo ir Nemuno.

Buvo suskirstyta į 2 departamentus ir 17 apskričių:

Lietuvių žemės (Užnemunė) įėjo į Balstogės departamento 3 šiaurines apskritis (vok. Kreis) – Marijampolės, Kalvarijos ir Vygrių. Provinciją panaikino 1807 m. Tilžės taika, dauguma žemių įėjo į Napoleono įkurtą Varšuvos kunigaikštystę, o Balstogės sritis atiteko Rusijos imperijai.