Pašešupio parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pašešupio parkas
Tvenkinys Pašešupio parke
Tvenkinys Pašešupio parke
Tipaskraštovaizdžio parkas
Geografinė padėtis54°34′16″š. pl. 23°21′01″r. ilg. / 54.571102°š. pl. 23.350416°r. ilg. / 54.571102; 23.350416Koordinatės: 54°34′16″š. pl. 23°21′01″r. ilg. / 54.571102°š. pl. 23.350416°r. ilg. / 54.571102; 23.350416
Statusasmiesto parkas
Plotas27,39 ha
ĮkurtasXX a.
Projektuotojasarch. Teklė Šešelgienė,
inž. T. Jūras
ValdytojasMarijampolės miesto savivaldybė
Darbo laikasneribojamas
AdresasDegučių mikrorajonas
Parko alėja Šešupės pakrantėje

Pašešupio dendrologinę vertę turintis parkasMarijampolės mieste, dešiniajame Šešupės upės krante, Degučių mikrorajone esantis parkas, valstybės saugoma gamtinė teritorija, turinti dendrologinę vertę. Prie vertingiausiųjų teritorijos vertybių priskiriami Šešupės paslėnio kraštovaizdis ir želdiniai. Užima 27,39 ha plotą.[1]

Pašešupio parkas įkurtas XX a. pagal arch. Teklės Šešelgienės (1925–1982) ir inž. T. Jūro projektus. Parkas sodintas dviem etapais tarpukariu ir 1977-1987 m. 2007 m. parkas paskelbtas gamtos paveldo objektu.[1]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pašešupio parkas yra pietvakarių Lietuvos žemumos srityje, Nemuno žemupio mažai miškingos agrarinės lygumos rajone, molingosios lygumos upėtajame kraštovaizdyje. Parkas su Šešupe, jos slėniu ir prie upės prisišliejusiais želdynais patenka į vadinamąjį regioninį migracijos koridorių. Kraštovaizdis sukultūrintas, jo teritorija yra urbanistinė, joje derinami tausojantis ir intensyvus kraštovaizdžio naudojimas. Parke Šešupės slėnis ir paslėnio želdiniai driekiasi lyguminiame miesto reljefe.

Parkas plyti Marijampolės miesto Degučių seniūnijoje. Teritorija vakaruose ir šiaurėje ribojasi su Šešupės pakrante ir sutampa su Marijampolės miesto riba. Priešingoje Šešupės pusėje įsikūrę Mokolai. Rytinėje pusėje parką riboja Parko gatvė, pietuose - R. Juknevičiaus gatvė ir prie jos esantys miesto pastatai. Parkas priskirtas mokslinės, kultūrinės ir memorialinės paskirties želdynams. Sukomponuota gausi rūšimis medžių ir krūmų augalija, atviros erdvės – vejos, takų su asfaltbetonio dangomis tinklas, tvenkinys su sala, paplūdimys, sporto aikštynas. Palei upę driekiasi mažalapių liepų alėja – pakrantės promenada, pasodinta dar prieš įrengiant parką. Parkas yra kraštovaizdžio stiliaus, atkartojantis natūralią gamtą. Atviros erdvės sudaro apie pusę parko ploto.

Parkas siaura paslėnio želdinių juosta jungiasi su kitais miesto parkais, sukurdamas miesto žaliąją erdvę, prie kurios betarpiškai šliejasi gyvenamieji namai, visuomeniniai ir kitos paskirties objektai. Artimoje parkui aplinkoje įsikūrę daugiabučiai gyvenamieji namai, įstaigos: „Žiburėlio“ mokykla daugiafunkcis centras, vaikų darželis-lopšelis „Šypsenėlė“, „Saulės“ pradinė mokykla, „Sūduvos“ gimnazija, Suaugusiųjų mokymo centras, Jaunimo mokykla, Profesinio rengimo centras. Už 200 m į šiaurės rytus nuo parko įsikūręs ARVI futbolo kompleksas.

Parko želdiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dendrologiniame parke yra vertingų senų medžių, tvenkinių, kurie teikia estetinį pasigėrėjimą, sudaro palankią aplinką biologinei įvairovei. Čia auga apie 10 tūkst. įvairių rūšių medžių ir dekoratyvinių krūmų. Jame vyrauja vietinių veislių želdiniai: liepos, klevai, ąžuolai, beržai, alksniai, uosiai, pušys ir įvairių rūšių krūmai. Vakarinėje parko dalyje įsiterpęs vaismedžių sodas.

Parko vietinė ir introdukuotoji dendroflora: gaubtasėkliaiuosialapis klevas, platanalapis klevas (Acer pseudoplatanus „Purpurascens”), paprastasis kaštonas, juodalksnis, varpinė medlieva, juodavaisė aronija, paprastasis raugerškis, karpotasis beržas, baltoji sedula, paprastasis bukas (Fagus sylvatica), Fagus sylvatica „Purpurea”, pensilvaninis uosis (Fraxinus pennsylvanica), dygliuotasis šaltalankis, totorinis sausmedis (Lonicera tatarica), obelis (Malus sieboldii), pūslenis (Physocarpus opulifolius), juodoji tuopa (Populus niqra „Italica”), drebulė, kaukazinė slyva (Prunus cerasifera), vėlyvoji ieva, pelkinis ąžuolas, paprastasis ąžuolas, raudonasis ąžuolas, baltažiedė robinija, raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa), baltasis gluosnis (Salix alba „Tristis”), blindė, trapusis gluosnis, kininis gluosnis (Salix matsudana „Tortuosa”), žilvitinis karklas (Salix viminalis), juoduogis šeivamedis, raudonuogis šeivamedis, paprastasis šermukšnis, švedinis šermukšnis (Sorbus intermedia), mažalapė liepa, europinė liepa (Tilia × europaea); pušūnaipaprastoji eglė, dygioji eglė (Picea pungens „Koster”).

Parko atnaujinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Marijampolės miesto teritorijos bendrąjį planą, tai yra vienintelė Marijampolės mieste valstybės saugoma gamtinė teritorija, turinti dendrologinę vertę. Pastaruoju metu rekreacinė infrastruktūra buvo nuskurdinta, takai prastos būklės. Teritorija buvo šienaujama, drauge išnaikinant savaiminius sąžalynus ir išsaugant santykį tarp atvirų ir uždarų erdvių, laikas nuo laiko šalinant grėsmę keliančius ir ligų pažeistus medžius. Tačiau trūko kompleksinio sistemingo želdinių priežiūros ir ugdymo plano. 2014 m. minint M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio 25-metį parko rytinėje dalyje prie tvenkinio Marijampolės jaunųjų valančiukų iniciatyva iš 25 pušelių suformuota Blaivystės alėja.

20172019 m. laikotarpyje numatytas parko atnaujinimas pagal kraštovaizdžio tvarkymo projektą.[2] Investuojama į naujas, inovatyvias erdves, pritaikytas visoms amžiaus grupėms. Kuriamos naujos žaidimų aikštelės, treniruoklių zona, atnaujinamos vejos, kuriamas dendrologinis-pažintinis takas. Parke iš įrengtų stebėjimo vietų-regyklų galima stebėti natūralią gamtą. Tvarkomi ir valomi paviršiniai vandens telkiniai ir dirbtiniai nepratekantys vandens telkiniai, Šešupės pakrantėje – atnaujintos maudynių vietos. Keičiami pasenę parko infrastruktūriniai statiniai, mažoji kraštovaizdžio architektūra, įrengiamos informacinės lentos, rodyklės. Jau 2017 m. rudenį pristatyta sertifikuota laipiojimo sienelė – „Zet‘ų uolos“.[3]

Pašešupio parke prasidėję pirmieji darbai - krūmų ir medžių kirtimas, šakų genėjimas - sukėlė marijampoliečių nepasitenkinimą, arboristikos specialistų kritiką.[4] Gyventojai pyko dėl kertamų brandžių ir gražių parko medžių, sunkiosios technikos darkomų pievelių ar grįžtančių perėti paukščių likimo. Teigiama, kad buvo aplaidžiai atliekami tvarkymo darbai, projekto pristatymai buvo organizuoti formaliai, nepasirūpinta apie alėjų medžių šaknyno apsaugą kasant tranšėjas būsimiems takams.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka