Magistralinis kelias A5 (Lietuva)
Kitos reikšmės – A5 (reikšmės).
| Magistralinis kelias A5 (Lietuva) | |
|---|---|
| Kaunas - Lenkijos siena | |
| |
| |
| |
| Valstybės |  Lietuva
|
| Ilgis | 97,06 km |
| Apskritys | Kauno, Marijampolės |
| Miestai | Kaunas, Garliava, Marijampolė, Kalvarija |
| |
| Kelio būklė iki rekonstrukcijos | |
A5 – magistralinis kelias, jungiantis Kauną, Marijampolę ir Suvalkus. Kelio ilgis – 97,06 kilometro. Kelias yra dalis „Via Baltica“ magistralės. Ruožas nuo Kauno (sankryžos su A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ) iki Marijampolės šiuo metu yra keturių juostų. Planuojama, kad 2022 m. visa trasa iki valstybės sienos bus praplatinta iki keturių juostų.
Kelias prasideda ties Kaunu, prie IX forto, svarbiame transporto mazge, kuris jungia magistralinį kelią A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , krašto kelią 222 Kaunas–Vandžiogala ir Kauno miestui priklausantį Žemaičių plentą. A5 Nutiestas Kauno, Prienų rajono, Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritorija. Svarbiausios gyvenvietės prie kelio: Garliava, Juragiai, Mauručiai, Sasnava, Marijampolė, Kalvarija. Ties Kaunu Lampėdžių tiltu kerta Nemuną. Baigiasi ties Lietuvos valstybės siena su Lenkija. Nuo jos kelias toliau eina link Suvalkų, toliau šakojasi link Balstogės, Varšuvos.
Turinys
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sovietmečiu kelias buvo žymimas A226 (kelio „Kaunas-Daugpilis“ tęsinys). Trasa baigdavosi ties Kalvarija. Susisiekimo su Lenkija tuo metu nebuvo.
XX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje, tranzitas į Lenkiją iš Kauno vykdavo per Veiverius, Skriaudžius, Marijampolę ir Kalvariją. 1996–2005 m. kelias buvo pertiesiamas, rekonstruojamas. Buvo nutiestos dvi naujos atkarpos, po kurių tranzitas nebekerta jokios didesnės gyvenvietės.
2018 m. lapkričio mėn. atidarytas rekonstruotas kelio ruožas Mauručiai-Marijampolė, kuriam suteiktas automagistralės statusas.
Rekonstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Etapas | Km | Darbų eiga | Pastabos | |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Garliava – Prienų rajono savivaldybės riba | 17,34–23,40 km (kairėje pusėje) ir 21,84–23,40 km (dešinėje) ruožai |
Baigta 2016 m. rugsėjo mėn. | Neturi automagistralės statuso. Planuojama iki 2024 m. nutiesti jungiamąjį kelią, kuris leis suteikti automagistralės statusą. |
| 2 | Kazlų Rūdos savivaldybės teritorija | 35,4-45,15 km | Baigta 2017 m. liepos mėn. | Automagistralės statusas suteiktas 2018 m. lapkričio mėn. |
| 3 | Marijampolės savivaldybės riba – Marijampolė | 45,15-56,83 km | Baigta 2018 m. lapkričio mėn. | Automagistralės statusas suteiktas 2018 m. lapkričio mėn. |
| 4 | Prienų rajono savivaldybės teritorija | 23,40-35,40 km | Baigta 2018 m. lapkričio mėn. | Automagistralės statusas suteiktas 2018 m. lapkričio mėn. |
| 5 | Marijampolė - Valstybės siena | 56,83–98,56 km | rengiamas specialusis planas | Planuojama, kad 2020 m. bus pradėti ruožo projektavimo ir statybos darbai, o 2022 m. kelias bus išplatintas iki keturių eismo juostų ir atitiks automagistralės reikalavimus. |
Maršrutas po rekonstrukcijų (Atkarpa: Mauručiai - Lenkijos siena)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
,_StVO_2013.svg){kind=small}
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos automobilių kelių direkcija. VIA BALTICA: vakar, šiandien ir rytoj. 2015-08-31
- Verslo žinios. Startuoja „Via Baltica“ rekonstrukcija. 2015-09-11
- lrytas.lt Kaip ateityje atrodys skirtingos „Via Baltica“ atkarpos? 2015-09-03
- Šimtais tragedijų pažymėta „Via Baltica“ virsta tikra magistrale. 2016-07-05
- LAKD: Atidaryta „Via Baltica“ tarp Kauno ir Marijampolės – saugi keturių eismo juostų automagistralė 2018-11-29
Maršrutas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
