Magistralinis kelias A5 (Lietuva)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Magistralinis kelias A5 (Lietuva)
Kaunas - Lenkijos siena
Valstybės Lietuva Lietuva
Ilgis 97,06 km
Apskritys Kauno, Marijampolės
Miestai Kaunas, Garliava, Marijampolė, Kalvarija
Kelias ties Veiveriais
Kelias naktį, ties Puskelniais
Kelio būklė iki rekonstrukcijos

A5 – magistralinis kelias, jungiantis Kauną, Marijampolę ir Suvalkus. Kelio ilgis – 97,06 kilometro. Kelias yra dalis „Via Baltica“ magistralės. Ruožas nuo Kauno (sankryžos su  A1  VilniusKaunasKlaipėda ) iki Marijampolės šiuo metu yra keturių juostų. Planuojama, kad visa trasa iki valstybės sienos bus praplatinta iki keturių juostų.

Kelias prasideda Kaune, netoli IX forto muziejaus, svarbiame transporto mazge, kuris taip pat jungia magistralinį kelią  A1  VilniusKaunasKlaipėda , krašto kelią  222  KaunasVandžiogala , Kauno miestui priklausančią Žemaičių plento atkarpą. A5 trasa eina Kauno, Prienų rajono, Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritorija. Svarbiausi miestai ir miesteliai prie kelio: Garliava, Juragiai, Mauručiai, Skriaudžiai, Sasnava, Marijampolė, Kalvarija. Kaune Lampėdžių tiltu (ilgis - 446 m) kerta Nemuno upę . Baigiasi ties Lietuvos valstybės siena su Lenkija. Toliau kelias eina S61 greitkelio trasa link Varšuvos. Kelias šiuo metu yra pagrindinė Baltijos šalių automobilių transporto jungtis su didžiąja dauguma Europos Sąjungos šalių (išskyrus Šiaurės šalis, kurios yra pasiekiamos keltais per Baltijos jūrą).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senoji trasa (kuria dalinai eina ir dabartinė trasa) cariniu laikotarpiu buvo Peterburgo-Varšuvos kelio dalis.

Sovietmečiu (iki 1990 m.) kelias buvo žymimas A226 (dalis kelio „Kalvarija-Kaunas-Daugpilis“). Susisiekimo su Lenkija tuo metu nebuvo, trasa baigdavosi ties Kalvarija.

XX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje, tranzitas į Lenkiją iš Kauno vykdavo per Veiverius, Skriaudžius, Marijampolę ir Kalvariją. 19962005 m. kelias buvo pertiesiamas, rekonstruojamas. Buvo nutiestos dvi naujos atkarpos, po kurių tranzitas nebekerta jokios didesnės gyvenvietės. Šiuo metu kelias verčiamas automagistrale.

2018 m. lapkričio mėn. atidarytas rekonstruotas kelio ruožas MauručiaiMarijampolė, kuriam suteiktas automagistralės statusas.

2022 m. gruodžio mėn. prasidėjo darbai ruože Marijampolė–Valstybės siena.

Taip pat planuojama rekonstruoti atkarpą Mauručiai-Garliava. Ji taip pat atitiktų automagistralės statusą. Šiuo metu atkarpos saugumo parametrai neleidžia didinti leistino greičio (esamas greitis 70-90 km/h), nors kelias yra po 2 juostas į kiekvieną pusę. Numatoma darbų pradžia - baigus darbus atkarpoje tarp Marijampolės ir Valstybės sienos (preliminari data - 2025 m.)

Rekonstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Etapas Km Darbų eiga Pastabos
1 Garliava – Prienų rajono savivaldybės riba 17,34–23,40 km (kairėje pusėje)
ir 21,84–23,40 km (dešinėje) ruožai
Baigta 2016 m. rugsėjo mėn. Neturi automagistralės statuso. Planuojama iki 2024 m. rekonstruoti kelią, kuris atitiks automagistralės reikalavimus (neliks vieno lygio sankryžų, apsisukimų, bus nutiestas jungiamasis kelias).[1]
2 Kazlų Rūdos savivaldybės teritorija 35,4-45,15 km Baigta 2017 m. liepos mėn. Automagistralės statusas suteiktas 2018 m. lapkričio mėn.
3 Marijampolės savivaldybės riba – Marijampolė 45,15-56,83 km Baigta 2018 m. lapkričio mėn. Automagistralės statusas suteiktas 2018 m. lapkričio mėn.
4 Prienų rajono savivaldybės teritorija 23,40-35,40 km Baigta 2018 m. lapkričio mėn. Automagistralės statusas suteiktas 2018 m. lapkričio mėn.
5 Marijampolė – Valstybės siena, I etapas 72,50–79,00 km Baigta 2023 m. spalio mėn. Darbai prasidėjo 2022 m. gruodį ir buvo baigti 2023 m. rudenį.
6 Marijampolė – Valstybės siena, II etapas 79,00–85,00 km Baigta 2023 m. gruodžio mėn. Darbai prasidėjo 2023 metų pradžioje ir buvo baigti 2023 m. žiemą.
7 Marijampolė – Valstybės siena, III etapas 56,83–72,50 km Rekonstruojama Darbai prasidėjo 2023 m. birželį ir bus baigti 2024 m. pabaigoje.
8 Marijampolė – Valstybės siena, IV etapas 85,00–97,06 km Projektuojama Viešasis pirkimas paskelbtas 2023 m. lapkričio 20 d.[2]

Maršrutas po rekonstrukcijų (Atkarpa: Mauručiai - Lenkijos siena)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Automagistralės pradžia
(23 km) Mauručiai  230 
(31 km) Šmurai  189 
(52 km) Dženčialauka  230 
(56 km) Puskelniai
(58 km) Aleksandravas (Marijampolės miestas; Marijampolės rytinis aplinkkelis)  A7   E28 
(61 km) Mokolai
(63 km) Tarpučiai (Marijampolė)  A7   E28 
(82 km) Kalvarija  200 
(83 km) Kreivukė  131 
(94 km) Salaperaugis
Lietuvos - Lenkijos siena
 S61   E67 

Maršrutas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


(0 km) Panevėžys, Ryga  E67 
(0 km) Islandijos pl.; Vandžiogalos g.; Žemaičių pl.  222   A1  E85 
Kaunas. Vakarinis aplinkkelis
(1 km) 9-ojo forto gatvė
(4 km) Raudondvario plentas  141 
(5 km) Užnemunės g.  140 
(6 km) Akademija  140  1903 
(9 km) (plan) Europos prospektas
(14 km) Mastaičiai  1933 
(16 km) Garliava  130   139 
(21 km) Juragiai  1932 
(22 km) Mauručiai
(23 km) Mauručiai  230 
(31 km) Skriaudžiai 189 
(52 km) Sasnava 230 
(56 km) Puskelniai 3839 
(57 km) Pietariai
(58 km) Marijampolė  201 
Marijampolės-Kalvarijos aplinkkelis
(61 km) Mokolai  2607 
(63 km) Marijampolė  A7  E28 
(66 km) Skaisčiūnai  2609 
(67 km) Uosupis  2620 
(70 km) Trakiškiai  2628 
(82 km) Vytauto g. (Kalvarija)  200 
(83 km) Kreivukė
(86 km) Suvalkų g. (Kalvarija)  201 
(94 km) Salaperaugis  2615 
Lietuvos ir Lenkijos siena
 S61   E67 

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]