Jonas Totoraitis
Jonas Totoraitis | |
---|---|
Gimė | 1872 m. gruodžio 24 d. Bliuviškiai, Griškabūdžio valsčius |
Mirė | 1941 m. birželio 21 d. (68 metai) Bliuviškiai |
Veikla | kunigas, istorikas, visuomenės veikėjas |
Alma mater | 1904 m. Fribūro universitetas |
Jonas Totoraitis (1872 m. gruodžio 24 d. Bliuviškiuose, Griškabūdžio valsčius – 1941 m. birželio 21 d. ten pat) – Lietuvos kunigas, istorikas, visuomenės veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1890–1895 m. mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Ypač domėjosi istorija, daug skaitė istorinių veikalų. 1895–1899 m. Daukšių vikaras. Platino spaudą, laikraščius, po spaudos draudimo panaikinimo organizavo parapijos bibliotekėlę.
1899–1904 m., pasitobulinęs prancūzų ir vokiečių kalbų žinias ir gavęs vyskupo Antano Baranausko leidimą, studijavo Fribūro universitete. Ten gavo filosofijos daktaro laipsnį, apgynęs disertaciją vokiečių kalba „Lietuviai karaliaus Mindaugo laikais“ (1905).
Grįžęs į Lietuvą tęsė sielovados darbą ir istorinius tyrinėjimus bei aktyviai prisidėjo prie krašto išlaisvinimo. Seinuose dirbo „Šaltinio“ redakcijoje, vėl buvo Šunskų vikaras. 1910 m. slapta įstojo į marijonų vienuoliją. Nuo 1911 m. Seinų kunigų seminarijoje pradėjo eiti dvasios tėvo pareigas.
1923–1937 m. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto profesorius, dėstė istorijos dalykus. Buvo Marijampolės marijonų gimnazijos steigėjas ir direktorius, rašė istorijos vadovėlius.[1] Mirė 1941 m. Bliuviškiuose, 1943 m. perlaidotas Marijampolės senosiose kapinėse.
Jo vardu pavadinta Marijampolės Jono Totoraičio progimnazija.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymiajame veikale, kuris lig šiol tebėra plačiausias ir giliausias Lietuvos Užnemunės praeities tyrinėjimas – „Sūduvos Suvalkijos istorija“, naudojosi ne tik paskelbtais istorijos šaltiniais, bet ir surado naujų, iki tol nežinomų. Autorius konsultavosi su to meto žymiausiais jaunais istorijos tyrinėtojais – Konstantinu Jablonskiu, Zenonu Ivinskiu, Adolfu Šapoka ir kt.
Ši vertinga knyga jau seniai buvo tapusi retenybe, todėl, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, 2003 m. išleista pakartotinai. Jos antrosios dalies rankraščiai iki šiol nerasti.[2][3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.spaudos.lt/Knygnesiu_paminklai/knygnesiai/jonas_totoraitis.html
- ↑ Jonas Totoraitis. Sūduvos Suvalkijos istorija. - Marijampolė: A. Reinikio firma „Piko valanda“, 2003. - 726 p.: faks. - Orig. išl.: Kaunas, 1938. - ISBN 9986-875-87-0
- ↑ http://www.lcn.lt/bzinios/bz0401/401bl8.html