Witold Teofil Staniszkis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Witold Teofil Staniszkis
Witold Teofil Staniszkis.jpg
1925 m. liepą
Gimė 1880 m. gruodžio 20 d.
Marijampolė, Rusijos imperija
Mirė 1941 m. lapkričio 21 d. (60 metų)
Aušvicas, Trečiasis Reichas
Tėvas Vincentas Staniškis
Motina Veronika Šmitaitė
Sutuoktinis (-ė) Wanda Piotrowska
Vaikai Witold Staniszkis
Jerzy Staniszkis
Olgierd Staniszkis
Veikla Agrotechnikas, politikas, profesorius.
Commons-logo.svg Vikiteka Witold Teofil StaniszkisVikiteka

Vitoldas Teofilis Staniškis (lenk. Witold Teofil Staniszkis) (1880 m. gruodžio 20 d. Marijampolėje, Rusijos imperija - 1941 m. lapkričio 21 d. Aušvice, Trečiasis Reichas) – agrotechnikas, politikas, profesorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1880 m. gruodžio 20 d. Marijampolėje. Tėvas Vincas Staniškis miesto gimnazijoje dėstė kalbas, buvo varpininkas. Motina Veronika Šmitaitė anksti mirė, tad liko gyventi su tėvu ir pamote. Baigė biologijos mokslus Varšuvos universitete, vėliau mokėsi žemės ūkio technologijų Krokuvos universitete. Nuo jaunystės priklausė įvairioms slaptoms organizacijoms, siekusioms šalies nepriklausomybės. 1905 m. įstojo į Lenkijos demokratų partiją. 1908 m. su žmona Wanda Piotrowska susilaukė sūnaus, būsimo inžinieriaus Witold Staniszkis, o 1914 m. – būsimo architekto Jerzy Staniszkis.

Po studijų baigimo liko dėstyti Krokuvos universitete, rašė mokslinius straipsnius apie žemės ūkį. Pirmojo pasaulinio karo metu buvo Kutno miesto vicemeras. 1919 m. išrinktas į Lenkijos steigiamąjį seimą, kur dirbo iki 1922 metų. Taip pat nuo 1922 m. iki 1935 m. buvo I, II ir II Lenkijos seimo narys. 1937-1939 m. dirbo Tautos partijos (lenk. Stronnictwo Narodowe) iždininku.

Vokiečiams okupavus Lenkiją, įsitraukė į rezistensinių organizacijų veiklą. 1941 m. gegužės 17 d. suimtas ir išvežtas į Aušvico koncentracijos stovyklą, kurioje 1941 m. lapkričio 21 dieną buvo nužudytas. Varšuvos Povonzkų kapinėse pastatytas simbolinis antkapis.

Staniškių giminės kapas Povonzkų kapinėse

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Eugeniusz Romer, Pamiętnik Paryski 1918–1919, przypisy Andrzej Garlicki, Ryszard Świętek, t. I, Wrocław 2010, s. 33.
  • Cmentarz Powązkowski w Warszawie. (red.). Krajowa Agencja Wydawnicza, 1984. ISBN 83-03-00758-0.
  • Jacek Majchrowski (red.), Kto był kim w II RP?, Warszawa 1994
  • Profil na stronie Biblioteki Sejmowej.