Respublikinio pavaldumo miestas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Respublikinio pavaldumo miestas – administracinis teritorinis vienetas Tarybų Sąjungoje ir kai kuriose potarybinėse valstybėse. Lietuvoje respublikinio pavaldumo miesto statusas panaikintas XX a. pabaigoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje respublikinio pavaldumo miestai pirmąkart įvardinti 1946 m. rugpjūčio 3 d. įsaku dėl LTSR gyvenamųjų vietų klasifikavimo. Tokį statusą anksčiau turėjo didmiesčiai ir kai kurios svarbios kurortinės vietovės. 19501953 m. Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai ir Vilnius buvo srities pavaldumo miestais (respublikinio pavaldumo miestų nebuvo). Respublikos pavaldumo miestai iki 1995 m. turėjo rajono teises (jų buvo 11), o paskui tapo miesto tipo Lietuvos savivaldybėmis.

Miestas Respublikinio pavaldumo miesto statuso gavimo metai 1995 m. įkurta savivaldybė
Alytus 1977 Alytaus miesto savivaldybė
Birštonas 1966 Birštono miesto savivaldybė
Druskininkai 1953 Druskininkų miesto savivaldybė
Kaunas 1946 Kauno miesto savivaldybė
Klaipėda 1946 Klaipėdos miesto savivaldybė
Marijampolė 1977 Marijampolės miesto savivaldybė
Neringa Neringos miesto savivaldybė
Palanga 1953 Palangos miesto savivaldybė
Panevėžys 1946 Panevėžio miesto savivaldybė
Šiauliai 1946 Šiaulių miesto savivaldybė
Vilnius 1946 Vilniaus miesto savivaldybė