Pirmoji Prancūzijos imperija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prancūzijos Respublika[1]
(1804–1808)
pranc. République Française

Prancūzijos imperija
(1808–1815)
Empire Français

 

 

 

1804 – 1814
1815 m. kovo 20 d. – 1815 m. liepos 7 d.
Flag herbas
Vėliava Herbas
Devizas
pranc. Liberté, Ordre Public[2]
("Laisvė, vieša tvarka")
Himnas
pranc. Chant du départ
("Išvykimo daina") (oficialiai)

pranc. Veillons au salut de l'Empire'
(„Užtikrinkime imperijos išgelbėjimą“) (neoficialiai)
Location of Prancūzija
Location of Prancūzija
Pirmoji Prancūzijos imperija 1812 m. rugsėjį, kuomet pasiekė didžiausią teritorinę kontrolę:
  Tiesiogiai administruojama teritorija (Prancūzija)
  Karinė okupacija
  Pavaldžių valstybių sienos de jure (nekontroliuojamos nei Prancūzijos, nei pavaldžių valstybių)
Sostinė Paryžius
Religija Romos katalikybė (valstybinė religija)

liuteronybė
kalvinizmas
judaizmas (mažumos religijos)

Valdymo forma
Imperatorius
 1804–1814/1815 Napoleonas I
 1815 Napoleonas II (ginčytina)[3]
Parlamentas Parlamentas
 - Aukštieji rūmai pranc. Sénat conservateur
(iki 1814 m.)
Perų rūmai
(nuo 1815 m. balandžio)
 - Žemieji rūmai pranc. Corps législatif
(iki 1814 m. birželio 4 d.)
Atstovų rūmai
(nuo 1815 m. balandžio 22 d.)
Era Prancūzijos revoliuciniai karai
Napoleono karai
 - Priimta konstitucija 1804 m. gegužės 18 d. d.
 - Napoleono I karūnavimas 1804 m. gruodžio 2 d.
 - Tilžės sutartys 1807 m. liepos 7 d.
 - Invazija į Rusiją 1812 m. birželio 24 d.
 - Fontenblo sutartis 1814 m. balandžio 11 d.
 - Septintasis koalicijos karas 1815 m. kovo 20 d. - liepos 7 d.
Plotas
 - 1812 [4] 2 100 000 km²
Gyventojai
 - 1812 44 000 000[5] 
     Gyventojų tankumas Išraiškos klaida: neatpažintas punktuacijos ženklas „“. /km² 
Valiuta Prancūzijos frankas
Prieš
Po
Pirmoji Prancūzijos Respublika
Olandijos karalystė
Ligūrijos respublika
Andora
Prancūzijos karalystė
S. Jungtinių Nyderlandų kunigaikštystė
Jungtinė Nyderlandų Karalystė
Neutrali Moresnė
Liuksemburgas
Didžioji Toskanos kunigaikštystė
Andora
Monakas
Elbos kunigaikštystė
Laikinoji Belgijos vyriausybė

Pirmoji Prancūzijos imperija, oficialiai Prancūzijos Respublika, vėliau Prancūzijos imperija (pranc. Empire Français, lot. Imperium Francicum), po 1809 m. ir dar žinoma kaip Napoleono Prancūzija, - imperija, kurią valdė Napoleonas Bonapartas, XIX a. pr. įtvirtinęs Prancūzijos hegemoniją didžiojoje žemyninės Europos dalyje. Imperija gyvavo nuo 1804 m. gegužės 18 d. iki 1814 m. gegužės 3 d., taip pat trumpai atkurta laikotarpiu tarp 1815 m. kovo 20 d. iki 1815 m. liepos 7 d.[6]

Nors Prancūzija jau nuo XVII a. pr. buvo įkūrusi kolonijinę imperiją užsienyje, Prancūzijos valstybė išliko Burbonų karalyste, o po Prancūzijos revoliucijos tapo respublika. Istorikai Napoleono režimą vadina Pirmąja imperija, kad atskirtų ją nuo restauracinės Antrosios imperijos (1852–1870), kurią valdė Napoleono sūnėnas Napoleonas III.

1804 m. gegužės 18 d. Napoleonui buvo suteiktas prancūzų imperatoriaus titulas (Empereur des Français). Titulą suteikė senatas (Sénat conservateur). Imperatorius buvo karūnuotas 1804 m. gruodžio 2 d. [7] Karūnacija reiškė Prancūzijos konsulato ir Pirmosios Prancūzijos Respublikos pabaigą. Nepaisant jo karūnavimo, valstybė ir toliau buvo oficialiai vadinama „Prancūzijos Respublika“ iki pat 1808 m. spalio mėn. Imperija pasiekė karinės galios apogėjų žemyninėje Europoje per reikšmingas pergales Trečiosios koalicijos kare prieš Austriją, Prūsiją, Rusiją, Didžiąją Britaniją ir sąjungininkes, ypač 1805 m. Austerlico mūšyje.[8] Prancūzų dominavimas buvo dar kartą patvirtintas per Ketvirtosios koalicijos karą, Jėnos-Auerstedt mūšį 1806 m. ir Frydlando mūšį 1807 m. [9] Napoleonas patyrė galutinį pralaimėjimą Vaterlo mūšyje 1815 m.

Karų seka, vadinama Napoleono karais, išplėtė Prancūzijos įtaką iki didelės dalies Vakarų Europos ir dalies buvusios Abiejų Tautų Respublikos. 1812 m., Prancūzijai pasiekus galybės viršūnę, Prancūzijos imperijoje buvo 130 departamentų, daugiau nei 44 mln. gyventojų, šaliai buvo pavaldūs daugiau nei 90 mln. pavaldinių visoje Europoje ir užjūrio kolonijose, buvo kariuomenės dalinių Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Varšuvos kunigaikštystėje, o Austrija ir Prūsija buvo nominalios sąjungininkės. [5] Prancūzų pergalės ankstyvuoju laikotarpiu paskatino Prancūzijos revoliucijos idėjų diegimą visoje Europoje: užkariautose žemėse įvedus Napoleono kodeksą, buvo pagerinta teisinė lygybė, sukurta prisiekusiųjų sistema ir įteisintos skyrybos, panaikinti dvarų rinkliavos ir teisė, taip pat aristokratų klasės privilegijos (baudžiava) visose teritorijose, išskyrus Lenkiją ir Lietuvą.</ref name="Lyon_Bloomsbury_1994">[10] Prancūzijos pralaimėjimas 1814 m. (o vėliau ir 1815 m.) žymėjo Pirmosios Prancūzijos imperijos pabaigą ir Burbonų restauracijos pradžią.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Decree upon the Term, French Republic“. Suarchyvuota iš originalo 2022-09-30. Nuoroda tikrinta 2022-03-30.
  2. „National Motto of France“. French Moments. 2015-05-07. Suarchyvuota iš originalo 2023-05-31. Nuoroda tikrinta 2020-05-21.
  3. texte, France Auteur du (1815-04-23). „Bulletin des lois de la République française“. Gallica. Suarchyvuota iš originalo 2021-04-01. Nuoroda tikrinta 2019-08-23.
  4. Rein Taagepera (1997 m. rugsėjo mėn.). „Expansion and Contraction Patterns of Large Polities: Context for Russia“. International Studies Quarterly. 41 (3): 501. doi:10.1111/0020-8833.00053. JSTOR 2600793. Suarchyvuota iš originalo 2018-08-17. Nuoroda tikrinta 2021-08-20.
  5. 5,0 5,1 Lyons, Martyn. Napoleon Bonaparte and the Legacy of the French Revolution. Bloomsbury Publishing. p. 232. ISBN 978-1349234363.
  6. texte, France Auteur du (1804-01-23). „Bulletin des lois de la République française“. Gallica. Nuoroda tikrinta 2019-08-23.
  7. Thierry, Lentz. „The Proclamation of Empire by the Sénat Conservateur“. napoleon.org. Fondation Napoléon. Nuoroda tikrinta 2014-08-15.
  8. „Battle of Austerlitz“. Britannica.com. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2014-08-15.
  9. Hickman, Kennedy. „Napoleonic Wars: Battle of Friedland“. militaryhistory.about.com. about.com. Suarchyvuotas originalas 2017-02-14. Nuoroda tikrinta 2014-08-15.
  10. Matulevičius, Algirdas. Prancūzmetis (VLE)