Igliauka

Koordinatės

54°34′19″š. pl. 23°39′11″r. ilg. / 54.572°š. pl. 23.653°r. ilg.Koordinatės: 54°34′19″š. pl. 23°39′11″r. ilg. / 54.572°š. pl. 23.653°r. ilg.

Apskritis

Marijampolės apskritis

Savivaldybė

Marijampolės savivaldybė

Seniūnija

Igliaukos kaimiškoji seniūnija

Gyventojų skaičius

873 ^{(2011 m.)}

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Igliáuka
Kilmininkas:	Igliáukos
Naudininkas:	Igliáukai
Galininkas:	Igliáuką
Įnagininkas:	Igliáuka
Vietininkas:	Igliáukoje

Igliauka – bažnytkaimis Marijampolės savivaldybės teritorijoje, 1 km nuo kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė , 24 km į rytus nuo Marijampolės, 20 km į vakarus nuo Prienų. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra biblioteka, paštas (LT-69005). Pro miestelį teka Yglė, telkšo Ygla, 1 km į rytus nuo kaimo yra Palių durpynas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mikališkio koplytėlė ir partizanų kapai miestelio apylinkėse

Piliakalniai, juos jungusios kūlgrindos liekanos bei medinės pilies pėdsakai byloja apie vietovės gynybinę reikšmę Viduramžiais. Rašytiniai šaltiniai Igliauką mini nuo XVIII a. 1781 m. Prienų seniūnas grafas Mykolas Butleris, Vilniaus vyskupo paragintas, pradėjo statyti bažnyčią, bet savo darbo nebaigęs mirė. Jo įpėdinis Kazimieras Sapiega statybai paskyrė 6000 auksinių ir pasitarė su marijonų vadovybe, kad ji paskirs kunigą. 1783 m. Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis pripažino Igliaukos bažnyčiai Marijampolės parapijos filijos teises, ji buvo pašventinta. 1783 m. pastatyta medinė bažnyčia, 1884 m. vietoj jos – mūrinė Igliaukos Šv. Kazimiero bažnyčia su gražiu aukštu bokštu. Pirmojo pasaulinio karo metu bokštas susprogdintas, nukentėjo ir šalia buvęs vienuolyno pastatai, žuvo dalis jame besislėpusių žmonių. XIX a. viduryje Igliaukoje veikė marijonų vienuolynas, po 1863 m. sukilimo numalšinimo Rusijos imperijos valdžios uždarytas. Buvę vienuolyno rūmai dabar klebonija.

1823 m. istoriniuose šaltiniuose paminėta ir Igliaukos mokykla, įsteigta vienuolių marijonų, uždaryta kartu su vienuolynu. 1905 m. įsteigta pradžios mokykla, 1944–1949 m. progimnazija, nuo 1949 m. vidurinė mokykla, nuo 1989 m. Igliaukos Anzelmo Matučio vidurinė mokykla. ^[2]

1905 m. įvyko demonstracijų prieš Rusijos imperijos valdžią. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse buvo aktyvus pasipriešinimas sovietinei okupacijai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1950–1955 m.	Igliaukos apylinkės centras	Marijampolės rajonas
1955–1989 m.		Kapsuko rajonas
1989–1995 m.		Marijampolės rajonas
1995–1999 m.	Igliaukos seniūnijos centras	Marijampolės rajono savivaldybė
1999–	Igliaukos seniūnijos centras	Marijampolės savivaldybė

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Igliauka yra prie nedidelio Yglos (Iglės arba Igliaukos) ežero. Iš ežero per miestelį teka Yglės upelis. Vietovė savo vardą gavusi nuo Iglės ežero ir seniau gyventojai buvusi vadinama Ygliais.^[3]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.^[4]

1970 m.^sur.

1977 m.^[5]

1979 m.^sur.

1985 m.^[6]

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

429

186

582

778

832

1 135

1 209

979

873

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime gimė:

Juozas Kancleris, valstietis, knygnešys.
Viktoras Katilius, rašytojas, vertėjas.
Juzefa Katiliūtė, tapytoja.
Vincas Šmulkštys, politinis bei visuomenės veikėjas.
Gražina Ligija Trimakaitė, gydytoja, politinė bei visuomenės veikėja.

Igliaukos apylinkėse, Zomčinės kaime, gimė rašytojas ir poetas Anzelmas Matutis (1923–1985). Čia įkurtas jo gimtinės muziejus. Šalia medžio skulptūrų parkas, poeto vardu pavadinta Igliaukos vidurinė mokykla.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
↑ Igliauka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 743 psl.
↑ „Istorija“. igliauka.info. Suarchyvuotas originalas 2015-08-30. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
↑ Igliauka. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 634 psl.
↑ Igliauka. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 401 psl.
↑ Igliauka. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 41 psl.