Igliauka
| Igliauka | ||
|---|---|---|
| ||
  Igliauka |
||
| Koordinatės | 54°34′12″š. pl. 23°39′18″r. ilg. / 54.570°š. pl. 23.655°r. ilg.Koordinatės: 54°34′12″š. pl. 23°39′18″r. ilg. / 54.570°š. pl. 23.655°r. ilg. | |
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Marijampolės savivaldybė
| |
| Seniūnija | Igliaukos seniūnija | |
| Gyventojų | 774 | |
Igliauka – kaimas Marijampolės savivaldybėje, 1 km nuo kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė , 24 km į rytus nuo Marijampolės, 20 km į vakarus nuo Prienų. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra Šv. Kazimiero bažnyčia (pastatyta 1884), paštas (LT-69005), ambulatorija, A. Matučio gimnazija (1905–44 pradinė, 1944–49 progimnazija, 1949–2015 vidurinė mokykla), vaikų darželis, kultūros namai, biblioteka. Paminklas žuvusiesiems už Lietuvos nepriklausomybę.
Pro miestelį teka Yglė, telkšo ežeras Ygla, 1 km į rytus nuo kaimo yra Palių durpynas.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Igliauka yra prie nedidelio Yglos (Iglės arba Igliaukos) ežero. Iš ežero per miestelį teka Yglės upelis. Vietovė savo vardą gavusi nuo Iglės ežero ir seniau gyventojų buvo vadinama Ygliais.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalniai, juos jungusios kūlgrindos liekanos bei medinės pilies pėdsakai byloja apie vietovės gynybinę reikšmę Viduramžiais. Rašytiniai šaltiniai Igliauką mini nuo XVIII a. 1781 m. Prienų seniūnas grafas Mykolas Butleris, Vilniaus vyskupo paragintas, pradėjo statyti bažnyčią, bet savo darbo nebaigęs mirė. Jo įpėdinis Kazimieras Sapiega statybai paskyrė 6000 auksinių ir pasitarė su marijonų vadovybe, kad ji paskirs kunigą. 1783 m. Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis pripažino Igliaukos bažnyčiai Marijampolės parapijos filijos teises, ji buvo pašventinta. 1783 m. pastatyta medinė bažnyčia, 1884 m. vietoj jos – mūrinė Igliaukos Šv. Kazimiero bažnyčia su gražiu aukštu bokštu. Pirmojo pasaulinio karo metu bokštas susprogdintas, nukentėjo ir šalia buvęs vienuolyno pastatai, žuvo dalis jame besislėpusių žmonių. XIX a. viduryje Igliaukoje veikė marijonų vienuolynas, po 1863 m. sukilimo numalšinimo Rusijos imperijos valdžios uždarytas. Buvę vienuolyno rūmai dabar klebonija.
XIX a. pabaigoje Igliauka – kaimas Marijampolės apskrities Javaravo valsčiuje, Igliaukos parapijoje.[3]
1823 m. istoriniuose šaltiniuose paminėta ir Igliaukos mokykla, įsteigta vienuolių marijonų, uždaryta kartu su vienuolynu. 1905 m. įsteigta pradžios mokykla, 1944–1949 m. progimnazija, nuo 1949 m. vidurinė mokykla, nuo 1989 m. Igliaukos Anzelmo Matučio vidurinė mokykla.[4]
1905 m. įvyko demonstracijų prieš Rusijos imperijos valdžią. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse buvo aktyvus pasipriešinimas sovietinei okupacijai. Veikė Tauro apygardos, Geležinio Vilko partizanų rinktinės partizanai.
2021 m. patvirtintas Igliaukos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. – 1933 m. | Javaravo valsčius | Marijampolės apskritis |
| 1950–1955 m. | Igliaukos apylinkės centras | Marijampolės rajonas |
| 1955–1989 m. | Kapsuko rajonas | |
| 1989–1995 m. | Marijampolės rajonas | |
| 1995–2000 m. | Igliaukos seniūnijos centras | Marijampolės rajono savivaldybė |
| 2000– | Marijampolės savivaldybė | |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1888 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1977 m.[9] | 1979 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 369 | 429 | 382 | 582 | 778 | 832 | ||
| 1985 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | - | ||
| 1 135 | 1 209 | 979 | 873 | 774 | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaime gimė:
- Juozas Kancleris, valstietis, knygnešys.
- Viktoras Katilius, rašytojas, vertėjas.
- Juzefa Katiliūtė, tapytoja.
- Vincas Šmulkštys, politinis ir visuomenės veikėjas.
- Gražina Ligija Trimakaitė, gydytoja, politinė ir visuomenės veikėja.
Igliaukos apylinkėse, Zomčinės kaime, gimė rašytojas ir poetas Anzelmas Matutis (1923–1985). Čia įkurtas jo gimtinės muziejus. Šalia medžio skulptūrų parkas, poeto vardu pavadinta Igliaukos gimnazija.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Istorija“. igliauka.info. Suarchyvuota iš originalo 2015-08-30. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
- ↑ Igłówka. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 244 psl. (lenk.)
- ↑ Igliauka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 743 psl.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Igliauka. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 634 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Igliauka. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 401 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Igliauka. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 41
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Igliauka. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 212 psl.
- Igliaukos bendruomenės svetainė
| |||||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
| ||||||||||
| Igliškėliai – 9 km MARIJAMPOLĖ – 21 km |
|
Naujoji Ūta – 9 km PRIENAI – 21 km | |||||||||
| Šventragis – 3 km Gudeliai – 6 km |
|||||||||||
