Vilnius

Apie kaimą Kupiškio rajone žr. Vilnius (Kupiškis).

Vilnius
Viršuje: Vilniaus senamiestis Viduryje kairėje: Vilniaus arkikatedra bazilika Viduryje dešinėje: Šv. Onos bažnyčia Trečiojoje eilėje: Šnipiškės Apačioje: LR Prezidentūra.
Vilnius 55°š. pl. 25°r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Vilniaus miesto savivaldybė
Įkūrimo data	1323 (pirmą kartą paminėtas)
Meras	Raimundas Alekna
Gyventojų (2011)	554 192
Plotas	401 km²
Tankumas (2011)	1 382 žm./km²
Altitudė	148 m
Pašto kodas	centrinis LT-01001
Tinklalapis	www.vilnius.lt
Vikiteka	Vilnius
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Vìlnius Kilmininkas: Vìlniaus Naudininkas: Vìlniui Galininkas: Vìlnių Įnagininkas: Vìlniumi Vietininkas: Vìlniuje
rus. Вильна, rus. Вильно

Vilnius – Lietuvos sostinė ir didžiausias šalies miestas, Vilniaus apskrities, rajono ir miesto savivaldybės centras. Įsikūręs šalies pietryčiuose, Neries ir Vilnios santakoje, 24 km nuo Baltarusijos sienos. Vilnius yra arkivyskupijos centras, nuo 1579 m. - universitetinis miestas. Sostinėje veikia LR aukščiausios valdžios institucijos – Prezidentūra, Seimas, Vyriausybės ministerijos, Aukščiausiasis ir Konstitucinis teismai, užsienio valstybių ambasados ir atstovybės, diplomatinės misijos, tarptautinių organizacijų atstovybės. Mieste yra 45 pašto skyriai. Vilniaus senamiestis yra vienas didžiausių Rytų Europoje ir 1994 m. įrašytas Pasaulio paveldo sąrašą.

Istorija

Vilniaus panorama XIX a.

Nėra tiksliai nustatyta kada įsikūrė Vilniaus gyvenvietė – apie miesto įkūrimą byloja Geležinio Vilko legenda. Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. laiške Vokietijos miestams. 1387 m. Jogaila Vilniui suteikė Magdeburgo teises. Tarp 1503 ir 1522 m. miestas buvo apjuostas siena su devyneriais vartais ir trim bokštais. 1579 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras mieste įkūrė universitetą. Universitetas greitai tapo svarbiausiu regiono moksliniu ir kultūriniu centru. Vilnius taip pat tapo žydų kultūros Šiaurės Europoje centru. 1610 m. liepos 1 d. Vilnių nusiaubė didelis gaisras, labai nukentėjo Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto biblioteka ir archyvas.

„Tvano“ metu 1655 m. į Vilnių įžengė Rusijos caras ir miestą pirmą kartą užėmė ir valdė Rusijos armija. Miestas kelias dienas buvo plėšiamas, sudegintas, didelė dalis gyventojų išžudyta. Nors rusai paliko miestą po 13 metų, bet Vilniaus augimas ilgam buvo sustabdytas. Šiaurės karo metu (1702 ir 1707 m.) Vilnių buvo užėmusi švedų kariuomenė. XVIII a. miesto augimą stabdė dideli gaisrai 1737 m., 1745 m., 1747 m.

Nuo 1795 m. iki Pirmojo pasaulinio karo kaip ir visa Lietuva Vilnius buvo Rusijos imperijos sudėtyje, buvo gubernijos centras. Po 1831 m. sukilimo Rusijos valdžia uždarė Vilniaus universitetą kaip nacionalistinių jėgų židinį. Vilnius vystėsi kaip Rusijos gubernijos sostinė, tačiau turėjo ir regioninę reikšmę. XIX a. iki išaugant Minsko svarbai Vilnius buvo baltarusių nacionalinio judėjimo centras. Svarbiausi baltarusių poetai ir rašytojai savo darbus spausdino Vilniuje. 1895 m. Vilniuje lankėsi Vladimiras Leninas. Carmečiu Vilnius buvo generalgubernijos sostinė, Šiaurės-Vakarų krašto centras.

Vilniaus žemėlapis 1934 m.

1915–1918 m. Vilnių buvo užėmę vokiečiai. 1920 m. Vilnių okupavo ir netrukus aneksavo Lenkija, Lietuvos sostinė perkelta į Kauną. 1919–1939 m. Vilniuje veikė lenkiškas Stepono Batoro universitetas. 1931 m. miestą ištiko didžiulis pavasario potvynis – Neris buvo pakilusi 825 cm virš nulinės žymos, buvo užlieti net Vilniaus arkikatedros rūsiai.

1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Raudonoji Armija užėmė Vilnių. 1939 m. Vilnius buvo perduotas Lietuvos Respublikai. 1940 m. vasarą kartu su visa Lietuva Vilnius buvo okupuotas ir aneksuotas Tarybų Sąjungos (Kaunas faktiškąja Lietuvos sostine liko iki 1944 m. vasaros, t. y. iki antrosios tarybinės okupacijos pradžios). Universitetas 1940 m., Lietuvai tapus Tarybų Sąjungos dalimi buvo pertvarkytas pagal tarybinių universitetų pavyzdį. 1941 m. vasarą vokiečių kariuomenei užėmus Lietuvą, didžioji dauguma žydų gyventojų tapo nacionalsocialistų vykdytos žydų naikinimo politikos aukomis. Daug jų buvo suvaryti į getą Vilniaus senamiestyje, išvežti į koncentracijos stovyklas ir ten nužudyti. Per karą sugriauta apie 40 proc. namų.

1944 m. Vilnių užėmė sovietai. Vilnius tapo Lietuvos TSR sostine. Sovietų valdžia ėmėsi atstatyti karo apniokotą Vilnių. Prasidėjo daugiabučių namų ir naujų Vilniaus rajonų statyba. Vykdant rusinimo politiką į Vilniuje statomas gamyklas buvo perkeliami kitataučiai darbininkai, Vilniaus teritorijoje Šiaurės miestelyje pastoviai buvo dislokuota tarybinės armijos divizija.

Pokariu Vilniuje ėmė sparčiai vystytis ekonomika: mašinų pramonė, metalo apdirbimas, statybų, medienos, lengvoji, maisto, chemijos pramonė. Įkurtos didelės staklių gamyklos („Komunaras“, „Žalgiris“), elektrotechnikos gamykla „Elfa“, baldų kombinatai, konditerijos fabrikas „Pergalė“, siuvimo fabrikas „Lelija“, plastmasės, skaičiavimo mašinų gamyklos, mašinų kombinatas. Pastatyta Vilniaus termofikacinė elektrinė.

1990 m. Lietuva pasiskelbė nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos. 1991 m. sausio 9 d. Sovietų Sąjunga pasiuntė karius į Vilnių. Sausio 13-ąją Sovietų armija užėmė Televizijos bokštą. Žuvo 14 civilių. 1994 m. Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą. 2009 m. Vilnius tapo Europos kultūros sostine.

Pavadinimo kilmė

Vilniui vardą bus davusi Vilnios upė, tekanti pro miestą. Upėvardis Vilnia sietinas su bendriniu lietuvių kalbos žodžiu vilnia (bendrinėje kalboje įsigalėjęs variantas vilnis), reiškiančiu banga – iš tiesų Vilnia yra srauni, banguota upė. Senoji Vilniaus vardo forma Vilnia žinoma rytų Lietuvos tarmėse. Apie XV a. įsigalėjo vardo forma Vilnius, kuri padaryta pagal tą patį modelį kaip Alyta (upės vardas) ir Alytus (miesto vardas). Vardo Vilnius formos yra užrašytos XVI amžiaus lietuviškuose raštuose. Lotynų kalboje yra išlikusi senoji Vilniaus vardo forma Vilna. Lenkų kalboje dėl tarimo ypatybės^{[reikalingas šaltinis]} miesto pavadinimas ilgainiui pakeitė galūnę ir yra bevardės giminės – Wilno.

Gamta ir geografija

Vilniaus panorama

Vilnius yra pietrytinėje Lietuvoje. Išsidėstęs Vilnios ir Neries santakoje. Apie 20 km į pietus nuo geografinio Europos centro.

Vilnius yra 312 km nuo Baltijos jūros.

Miesto plotas yra 402 km². Pastatai sudaro 20,2 % miesto teritorijos. Miškai sudaro 43,9 % miesto, o vandenys 2,1 %

Klimatas

Vilniuje oro temperatūra yra matuojama nuo 1770 metų (duomenys išlikę nuo 1777 m.), o krituliai nuo 1887 m.

Klimatas yra pereinamasis. Šiltos vasaros ir šaltos žiemos. Vidutinė metinė temperatūra yra +6,1 °C. Šalčiausia būna sausį, kai vidutinė temperatūra būna -5 °C, o šilčiausia liepa, kai vidutinė temperatūra būna 17 °C. Vidutinis kritulių kiekis - 664 milimetrai.

Vilniuje pasitaiko šiltų vasarų, kai įšyla per 30 laipsnių. Taip pat galimos sausros, kurios gali tęsti savaites.

Būna ir šaltų žiemų, kai naktimis atšąla net iki -30 °C. Tada užšąla upės.

Sniego danga Vilniuje, kaip ir visoje Rytų Lietuvoje, būna storesnė, negu kitose Lietuvos vietose.

Vilniaus klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Aukščiausia °C	10,9 (2007)	13,5 (1990)	19,5 (1968)	28,2 (1950)	31,8 (1931)	33,4 (1940)	35,4 (1959)	34,5 (1992)	31,5 (1992)	24,5 (1942)	15,5 (2002)	10,5 (1960)	24,1 (1959)
Vid. aukščiausia °C	−2,0	−0,7	4,2	10,2	17,5	19,2	20,3	21,2	15,3	9,2	3,1	0,5	9,8
Vid. temperatūra °C	−5,0	−4,3	−0,3	5,7	12,6	15,3	16,7	16,3	11,3	6,1	0,9	−2,5	6,1
Vid. žemiausia °C	−7,2	−6,8	−3,0	1,1	6,7	8,9	10,4	11,4	6,5	2,6	−1,9	−4,4	2,0
Žemiausia °C	−37,2 (1940)	−35,8 (1956)	−29,6 (1964)	−14,4 (1931)	−3,6 (1900)	0,0 (1982)	3,5 (1977)	1,0 (1966)	−4,4 (1931)	−14,4 (1956)	−22,8 (1890)	−30,5 (1978)	−37,2 (1940)
Krituliai mm	41	30	38	49	44	76	92	66	69	55	49	55	664
Duomenys: Vilniaus klimatas 2009 01 15

Rajonai

Pagal Vilniaus bendrąjį planą, miestas yra suskirstytas į 41 rajoną:

Miesto dalys

Kraštinės koordinatės
		54° 49′ 20″
	25° 01′ 40″		25° 28′ 50″
		54° 34′ 00″

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1769 m. ir 2011 m.
1769 m.	1811 m.	1818 m.	1823 m.	1834 m.	1859 m.	1860 m.
17 500	56 300	33 600	46 700	52 300	58 200	60 040
1875 m.	1889 m.	1897 m.sur.	1909 m.	1916 m.	1919 m.	1923 m.sur.
82 700	109 329	154 532	205 200	140 800	128 500	167 400
1931 m.	1939 m.	1941 m.	1944 m.	1951 m.	1959 m.sur.	1970 m.sur.
195 071	209 442	270 000	110 000	179 000	236 100	370 153
1979 m.sur.	1983 m.	1988 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2003 m.	2004 m.
475 825	525 000	577 000	576 747	542 287	552 800	541 180
2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.sur.	-
541 824	542 782	544 206	546 733	548 835	554 192	-
Demografinės raidos histograma

Remiantis 1916 m. gruodžio 14 d. (Vokietijos okupacija) duomenimis, Vilniuje buvo 138 794 gyventojai, iš kurių 53,67 % sudarė lenkai (74 466 gyventojai), 41,45 % žydai (57 516), lietuviai 2,09 % (2 909), rusai 1,59 % (2 219), vokiečiai 0,63 % (880), baltarusiai 0.44 % (644) ir kitų tautybių atstovai 0,13 % (193 gyventojai).

1920–1939 m. Vilnius priklausė Lenkijai ir jame gyveno daugiausiai lenkai ir žydai.

Dabar lietuviai yra vyraujanti grupė: 2001 m. Vilniuje gyveno 542 287 žmonės. Iš jų etniniai lietuviai sudarė 57,8 %, lenkai 18,7 %, rusai 14 %, baltarusiai 4 %, žydai 0,5 %, kiti – 5 %.

Pagal tikybą 66 proc. buvo katalikai, 9,8 proc. stačiatikiai, 1,2 proc. sentikiai, 0,2 proc. evangelikai liuteronai, 0,1 proc. evangelikai reformatai, 0,1 proc. musulmonai.

Žymūs žmonės

Nusipelnę Vilniui žmonės miesto tarybos sprendimu nuo 2001 m. apdovanojami Žygimanto Augusto (vyrai) ir Barboros Radvilaitės (moterys) medaliais, specialaus komiteto sprendimu – Šv. Kristoforo statulėlėmis (nuo 1998 m.).

Vilniuje gyveno ir kūrė:

• Simonas Stanevičius,
• Simonas Daukantas,
• Žemaitė,
• Liudas Gira,
• Petras Cvirka,
• Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir kt.

Kultūra

Senamiestis

Vilniaus senamiestis yra urbanistikos paminklas, 1994 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia išlikę nemažai autentiškų XIV–XIX a. pastatų. Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių.

Vilnius dėl savo unikalaus kraštovaizdžio ir architektūros laikomas viena gražiausių Europos sostinių.

Religija

Vilniuje yra net 23 vienuolynai – daugiau nei bet kur kitur Lietuvoje.

Katalikai

Šv. Onos bažnyčia

Mieste išliko apie 40 įvairių stilių bažnyčių (daugiau apie miesto bažnyčias žr. čia):

• Dievo Apvaizdos, Švč. Jėzaus Širdies parapijos bažnyčia;
• Visų Šventųjų bažnyčia;
• Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia;
• Šv. Teresės bažnyčia;
• Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia;
• Šventosios Dvasios bažnyčia
• Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia;
• Šv. Mikalojaus bažnyčia – seniausia Lietuvos bažnyčia (1320), pastatyta vokiečių;
• Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia;
• Gotikinio stiliaus Šv. Onos bažnyčia, pastatyta XV a.;
• Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia;
• Klasicizmo stiliaus Vilniaus arkikatedra bazilika su gotikos bei renesanso stilių įtaka ir baroko elementais. Pirmą kartą pastatyta XIII a., vėliau keletą kartų atstatyta;
• Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia.

Sentikiai

Vilniuje sentikiai įsikūrė apie 1825–1830 metus. Šiuo metu tai yra viena didžiausių sentikių bendruomenių Baltijos šalyse. Jiems priklauso Vilniaus Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė (pastatyta 1904–1905 metais), nuo XIX a. pradžios veikiančios kapinės.

Kitos religijos

Mieste yra Vilniaus Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvė ir kitos stačiatikių cerkvės (daugiau apie miesto cerkves žr. čia), Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia, Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia, dvi žydų religinės bendruomenės, morse stiliumi statyta Žydų sinagoga, musulmonų sunitų bendruomenė ir kt.

• 
  Vilniaus Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvė
• 
  Vilniaus sinagoga

Miesto objektai

Pamėnkalnis (Tauro kalnas)

Pamėnkalnis yra Vilniaus centre (jo viršūnėje gerai matomi stovi Profsąjungų rūmai, o giliau - Santuokų rūmai) tarp Pamėnkalnio, V. Kudirkos, K. Kalinausko ir Tauro gatvių.

Dažnai dar vadinamas Tauro kalnu arba Taurakalniu. Nors legenda pastarąjį pavadinimą sieja su ant jo baubusiu, neva, didžiuliu tauru, Lietuvos girių karaliumi (tuo pakeliant kalno rangą pagal svarbumą į „karališką“ lygį), tikra šio žodžio kilmė yra nuo dignitoriaus Juozapo Bouffalo, kuriam priklausė kalno žemė ar tik jos dalis. Tad vietos gyventojai kalną pradėjo vadinti savininko vardu – Góra Bouffałowa. Dar vienas šio kalno pavadinimas, anot archeologo Vykinto Vaitkevičiaus, yra Velniakalnis.

Aukštutinė pilis

Gedimino bokštas

Gedimino kalno ovalioje aikštelėje stūkso Vilniaus aukštutinės pilies liekanos su Gedimino bokštu. Kalno aukštis nuo papėdės siekia 47–48 m. Pasižymi stačiais šlaitais (35°-40°).

Televizijos bokštas

Vilniaus televizijos bokštas

Vilniaus televizijos bokštas - aukščiausias Lietuvos statinys, kurio aukštis siekia 326,4 metro. Statinys yra Karoliniškių rajone, prie Neries upės šlaito. 165 m aukštyje yra įrengta kavinė „Paukščių takas“.

Trijų Kryžių paminklas

Trijų Kryžių kalnas

Trys Kryžiai – paminklas Kalnų parke, ant Plikojo kalno. Priklauso Vilniaus pilių rezervatui. Pastatytas pagal Antano Vivulskio projektą, paminklą sudaro sujungti trys balti gelžbetoniniai kryžiai.

Gamta

Vilniuje yra Pavilnių regioninis parkas, Verkių regioninis parkas, Dvarčionių geomorfologinis draustinis, Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis ir kitos saugotinos teritorijos.

Šeškinės ozas yra Vilniaus Šeškinės mikrorajono teritorijoje, gamtos paminklas, ledynmetinio akumuliacinio reljefo reliktas.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Visų Vilniaus mokyklų kategorija - Vilniaus mokyklos.

• Vilniaus dailės akademija
• Vilniaus Gedimino technikos universitetas
• Vilniaus kolegija
• Vilniaus pedagoginis universitetas
• Vilniaus universitetas, įkurtas 1579 metais yra vienas seniausių universitetų Europoje
• Mykolo Romerio universitetas

Nevalstybinės aukštosios mokyklos:

• ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
• Europos Humanitarinis Universitetas
• Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija
• Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla
• Vilniaus verslo teisės akademija

Bendrojo lavinimo mokyklos

• J. Tallat-Kelpšos konservatorija
• 2 jaunimo mokyklos
• Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla
• 1 licėjus
• 18 gimnazijų
• 62 vidurinės mokyklos
• 32 pagrindinės mokyklos
• 21 pradinė mokykla
• 14 mokyklų-darželių

Bibliotekos

• Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
• Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka
• Vilniaus universiteto biblioteka

Pramonė

2006 m. mieste veikė apie 17.000 įmonių. Vilniuje pagaminama 16 proc. visos Lietuvos pramonės produkcijos, gaunama 31 proc. pajamų už prekes ir paslaugas. Veikia 2 šiluminės jėgainės. Vilnius 2006 m. gavo 56 proc. visos šalies investicijų iš užsienio.

Susisiekimas

Tiltai

Baltasis tiltas

Liubarto tiltas

Žirmūnų tiltas

Vilniuje yra 13 tiltų per Nerį (trys - pėsčiųjų) ir per 20 tiltų per mažesnes upes - Vilnią, Veržuvą, Baltupį bei kitas.

Tiltai per Nerį (prieš srovę):

• Gariūnų tiltas
• Bukčių tiltas (pėsčiųjų)
• Lazdynų tiltas
• Vingio parko tiltas (pėsčiųjų)
• Liubarto tiltas
• Žvėryno tiltas
• Geležinio Vilko tiltas
• Baltasis tiltas (pėsčiųjų)
• Žaliasis tiltas
• Mindaugo tiltas
• Žirmūnų tiltas
• Šilo tiltas
• Valakupių tiltas

Svarbesnieji tiltai per Vilnią (prieš srovę):

• Pilies tiltas
• Dailės akademijos tiltas
• Bernardinų tiltas
• Užupio tiltas
• Paplaujos tiltas
• Zarasų tiltas
• Belmonto tiltas
• Stepono Batoro gatvės tiltas
• Užtvanka
• Rokantiškių geležinkelio tiltas
• Pergalės tiltas
• Linksmosios gatvės tiltas

Keliai

Iš Vilniaus išeina dvi automagistralės:  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda  magistralė, kuri veda į Klaipėdą, per Kauną, ir  A2  Vilnius–Panevėžys  magistralė, kuri veda į Panevėžį, taip pat penki kiti magistraliniai keliai:  A3  Vilnius–Minskas  (į Medininkus),  A4  Vilnius–Varėna–Gardinas  (į Druskininkus),  A14  Vilnius–Utena  (į Uteną),  A15  Vilnius–Lyda  (į Šalčininkus) ir  A16  Vilnius–Prienai–Marijampolė  (į Marijampolę).

Viešasis transportas

Vilniaus autobusas Mercedes-Benz Citaro

Mieste yra 20 troleibusų maršrutų ir apie 60 autobusų., didžiausias numeris yra 87. Pirmoji linija nutiesta 1955 metais, pirmieji troleibusai mieste ėmė kursuoti 1956 m. Yra Vilniaus funikulierius.

Šiuo metu svarstomi Vilniaus metropoliteno, Vilniaus tramvajaus projektai, vystomas ir geriau žmonių poreikiams pritaikomas esamas viešasis transportas.

Mieste yra Vilniaus geležinkelio stotis, Vilniaus tarptautinis oro uostas.

Sportas

Mieste yra Žalgirio stadionas, Vėtros stadionas, Vingio parko stadionas, Kalnų parko stadionas, taip sporto ir promogų Siemens arena, Utenos pramogų arena, universali sporto arena Sportima.

2011 m. rugsėjo 7-12 dienomis Siemens arenoje vyks Europos vyrų krepšinio čempionato antrojo etapo kovos.

Futbolas

• Futbolo klubai

Krepšinis

LKL klubai:

• Lietuvos Rytas
• Sakalai
• Perlas

NKL klubai:

• VKM-Perlas

Savivaldybė

Miesto savivaldybė priklauso Vilniaus apskričiai. Tai yra vienintelė miesto savivaldybė Lietuvoje, kuri apima ne vieną miestą (kaip kitų miestų savivaldybės), bet du miestus (Vilnių ir Grigiškes) bei tris kaimus (Grigiškių seniūnijoje). Savivaldybėje telkšo 18 ežerų.

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Vilniaus savivaldybės administracija.

Nuorodos

Enciklopedijose

• Vilnius. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 79 psl.
• Вильна. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 1 (1) : Аа — Вяхирь. С.-Петербургъ, 1905., 422 psl. (rus.)
• Vilna or Wilno. (angl.) Encyclopædia Britannica, Eleventh Edition, Т. XXVIII (28) : Vetch - Zymotic diseases. Inc.-New York:, 1910–1911., 88 psl.
• Vilna, Russia (Capital). (angl.) Classic Encyclopedia. Based on the 11th Edition of the Encyclopaedia Britannica (pub. 1911). Interaktyvi.
• Vilna, or Wilno. (angl.) Online Encyclopedia. Based on the 11th Edition Encyclopedia Britannica, first published in 1911. Interaktyvi.

Apie Vilnių

• Oficiali miesto svetainė
• Miesteliai.lt apie Vilnių
• Vilniaus - Europos kultūros sostinės tinklalapis
• Vilniaus oro uostas
• Vilniaus aukščiausių pastatų diagrama
• Vilniaus laikas
• Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų skaičius

Žemėlapiai

• Vilniaus miesto žemėlapis
• Vilniaus centro ir senamiesčio žemėlapis per balticmaps.eu
• Vilniaus senamiesčio palydovinė nuotrauka per maps.lt
• Vilniaus žemėlapis su nuotraukomis per google.maps
• Vilniaus žemėlapis

Nuotraukos

• Senojo Vilniaus vaizdai
• Vilnius 1980 m. (nuotraukų albumas)
• Šiuolaikinė (XXI amžiaus) Vilniaus architektūra - 21vilnius.lt
• Vilnius

Religija

• Vilniaus bažnyčios
• Vilniaus vienuolynai
• Liuteronų parapija
• Reformatų parapija
• Vilniaus sentikių istorija
• Vilniaus sentikių bendruomenė

1. PERADRESAVIMAS Šablonas:UNESCOBaltijos šalys

Vikižodynas

Vikižodynas (savivaldybė)

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

• Lietuvos miestai pagal gyventojus