Rasos (Vilnius)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Rasos
Ramybės gatvė Rasose.JPG
Ramybės gatvė Rasose

Rasos
Koordinatės 54°40′16″š. pl. 25°17′53″r. ilg. / 54.671°š. pl. 25.298°r. ilg. / 54.671; 25.298 (Rasos)Koordinatės: 54°40′16″š. pl. 25°17′53″r. ilg. / 54.671°š. pl. 25.298°r. ilg. / 54.671; 25.298 (Rasos)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybės vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Rasų seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Rãsos
Kilmininkas: Rasų̃
Naudininkas: Rasóms
Galininkas: Rasàs
Įnagininkas: Rasomìs
Vietininkas: Rasosè

Rasos – Vilniaus miesto dalis, esanti į pietryčius nuo Senamiesčio (nuo jo skiria Vilniaus–Daugpilio geležinkelis). Rytuose ribojasi su Ribiškėmis, pietuose – su Liepkalniu, vakaruose – su Naujininkais, šiaurės rytuose – su Markučiais. Kitapus geležinkelio yra atskiras gyvenamųjų namų kvartalas – Rasų kolonija. Rasos garsios savo Rasų kapinėmis. Yra įsikūrusi Rasų bendruomenė.

Paviršius kalvotas (Rasų-Ribiškių kalvynas), rytinė pusė miškinga, patenka į Pavilnių regioninį parką. Būdingi privatūs mūriniai namai. Prie Rasų dažnai priskiriami pietrytiniai Senamiesčio ir Paupio pakraščiai su Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, Misionierių bažnyčia, Gailestingojo Jėzaus Seserų kongregacijos Vilniaus namais (vienuolynu), M. Marcinkevičiaus ligoninės Subačiaus filialu (buvusiu misionierių vienuolynu), Vilniaus pataisos namais.

Pro Rasas važiuoja 31 ir 33 (Balstogės, Dunojaus, Rasų kapinių, Ramybės, Gervėčių st.), o vakariniame pakraštyje (Pelesos st.) ir 2, 12, 16, 19, 61, 82 nr. autobusai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rasos šaltiniuose minimos nuo XVI a. Tuo metu tai buvo Vilniaus priemiestis, užėmęs didesnę teritoriją ir siekęs Aušros vartus. Nenustatytoje vietoje stovėjo Šv. Jurgio cerkvė. 1769 m. pradėtos steigti Rasų kapinės. 1860 m. Rasų šiauriniu pakraščiu nutiestas Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. Prie geležinkelio XIX a. 2 pusėje įsikūrusiame restorane „Geležinė pirkelė“ rinkdavosi Vilniaus visuomenės veikėjai, iš čia jie palydėdavo traukiniais į Sibirą vežamus politinius kalinius ir tremtinius.

Iki XIX a. vid. Rasose tebebuvo švenčiama rasų (kūpolių) šventė, į kurią susirinkę vilniečiai degindavo laužus, šokdavo, dainuodavo liaudies dainas. Anot A. L. Jucevičiaus (1846), "Vilniuje švento Jono vaikštynės yra plačiai žinomos pavadinimu eiti į Rasas, kur žaidžiama iki saulės tekėjimo. Rasos Vilniuje yra giraitė už Misionierių parapijos kapinių. " Dabartinių Rasų kapinių vietoje būta Šv. Jono akmens, kuris XIX a. statant kolumbariumus pašalintas.[2]

1944 m. liepos 7 d. prie Vilniaus artėjant TSRS kariuomenei, per Aušros Vartų karinę operaciją Armijos Krajovos būriai Rasų–Belmonto ruože nesėkmingai mėgino veržtis į miesto centrą; Rasos ir jų kapinėse vyko kautynės su Vokietijos kariuomene.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]