Naujininkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Portal.svg
Naujininkai
Naujininkai.jpg
Sentikių kapinės

Naujininkai
Koordinatės 54°39′40″N 25°17′02″E / 54.661°N 25.284°E / 54.661; 25.284 (Naujininkai)Koordinatės: 54°39′40″N 25°17′02″E / 54.661°N 25.284°E / 54.661; 25.284 (Naujininkai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Naujininkų seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Naujiniñkai
Kilmininkas: Naujiniñkų
Naudininkas: Naujiniñkams
Galininkas: Naujininkùs
Įnagininkas: Naujiniñkais
Vietininkas: Naujiniñkuose

Naujininkai – pietinė Vilniaus miesto dalis, nuo Senamiesčio ir Naujamiesčio atskirta geležinkeliu. Yra Naujininkų seniūnija, rusiška cerkvė, įvairių tautų kapinės.

Objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naujininkų teritorijoje yra kelių religinių konfesijų kapinės, kuriose nuo XIX a. atskirai pradėti laidoti įvairių tautų ir tikėjimų sostinės gyventojai. Tarp Tyzenhauzų ir Naujininkų gatvių, yra vienintelės sentikių kapinės Vilniuje, šalia jų stūkso Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė. 1825 m. išsipirkę sklypą Naujininkuose, du pirkliai sentikiai pastatė medinius maldos namus. 1900 m. prieš carui uždraudžiant sentikiams statyti maldos namus, sentikių Pimonovų iniciatyva pastatyta mūrinė cerkvė su iškeltu sentikių kryžiumi ir kupolu. Šalia kitų sentikių čia palaidotas bene garsiausias Pimonovų giminėje − fizikas akademikas, Alzheimerio ligos paramos fondo steigėjas Leonidas Pimonovas ir jo žmona Eugenija.

XIX a. antrojoje pusėje, pradėjus naudoti garo energiją, virš tuometiniame sostinės užmiestyje statomų fabrikų iškilo daug kaminų, dėl kurių dalis dabartinių Naujininkų buvo vadinama Kaminais, o Senamiesčio gyventojai šį priemiestį vadino Nowy Świat (Naujuoju pasauliu). Vilnių pasiekęs geležinkelis nulėmė pietinio prekybinio ir pramoninio priemiesčio augimą. Naujininkuose vystėsi pramonė, susijusi su geležinkelio transportu, vienas po kito iškilo sandėliai, o už geležinkelio kūrėsi darbininkų gyvenvietė.

Naujakuriai gatvėms suteikė Šaltkalvių, Konduktorių pavadinimus. Iki šių dienų išliko Tyzenhauzų, Rasų, Turgelių, Sniego ir kai kurių kitų gatvių senieji vardai. Lakūnų Žvirkos ir Viguros gatvė buvo pervadinta 1933 m. tragiškai žuvusių lakūnų Dariaus ir Girėno vardu.

Grafo Juzefo Pšezdieckio (Józef Przeździecki) dovanotame name Naujosios Alėjos (vėliau tapo Tyzenhauzų) gatvėje 19071913 m. buvo įsikūrusi Vilniaus mokslo bičiulių draugija. Pirmame namo aukšte veikė Tyzenhauzų biblioteka, antrame − muziejui pritaikyta salė. Vilniaus šviesuomenė skyrė lėšas pastato ir eksponatų priežiūrai.

Naujininkų namai mena skirtingus laikotarpius − čia yra ir Stalino, ir Chruščiovo, ir Brežnevo vadovavimo Sovietų Sąjungai laikais statytų nedidelių ir daugiaaukščių masyvių namų, daugiausiai bendrabučio tipo ar nedidelio ploto butų, į kuriuos dažniausiai kėlėsi gyventi darbininkai. Liepkalnio, Iešmininkų, Garvežių gatvėse išlikę ir senosios medinės architektūros gyvenamieji namai, kitose gatvėse esantys medinukai vietos gyventojų restauruojami ir jau yra praradę pirmykštę išvaizdą.

1939 m. rajone buvo dislokuoti pirmieji sovietų armijos daliniai, vėliau čia taip pat buvo karinė bazė. Dabar Naujininkuose įsikūrusi motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“. Sniego gatvėje veikia Sustiprinto režimo pataisos darbų kolonija.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

NAUJININKAI-POLIKLINIKA 20160626 013256.jpg
LIDL NAUJININKAI 20160626 013239.jpg
Dzūkų biblioteka.JPG
Alexander Nevski church in Vilnius (8123281624).jpg
Naujininkų poliklinika Lidl parduotuvė Naujininkuose (2016 m.) Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos Dzūkų filialas Aleksandro Nevskio cerkvė Naujininkuose

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka