Šnipiškės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Portal.svg
Šnipiškės
Šnipiškės 1.JPG
Šnipiškės nuo Gedimino kalno

Šnipiškės
Koordinatės 54°42′14″N 25°16′34″E / 54.704°N 25.276°E / 54.704; 25.276 (Šnipiškės)Koordinatės: 54°42′14″N 25°16′34″E / 54.704°N 25.276°E / 54.704; 25.276 (Šnipiškės)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Šnipiškių seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Šnìpiškės
Kilmininkas: Šnìpiškių
Naudininkas: Šnìpiškėms
Galininkas: Šnìpiškes
Įnagininkas: Šnìpiškėmis
Vietininkas: Šnìpiškėse

Šnipiškės – Vilniaus miesto dalis, išsidėsčiusi dešiniajame Neries krante priešais Naujamiesčio seniūniją. Šnipiškių seniūnija.

Yra Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia, Europos aikštė, Vilniaus miesto savivaldybės būstinė, Nacionalinė galerija, universitetinė Žalgirio ligoninė.

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietovardis Šnipiškės kilęs iš šioje vietovėje turėjusio dvarą turtingo Vilniaus pirklio Povilo Šnipio (Šnipkos) pavardės, kuriam didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas buvo padovanojęs už Neries upės didelius žemės plotus. Tarpukario metų turistiniuose vadovuose po Vilnių buvo rašomas vietovardis Šnipiškis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus istoriniuose dokumentuose Šnipiškės (Šnipiškis) minimos nuo XVI a. Šnipiškių priemiestis pradėjo formuotis pastačius tiltą per Nerį. 1536 m. siekiant palengvinti susisiekimą su Vilniaus miestu, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo įsakymu Vilniaus pilies prižiūrėtojas Ulrichas Horazijus per Neries upę pastatė medinį tiltą su mūrinėmis atramomis ir mūriniais vartais, ir butais antrame aukšte tilto sargams bei muitininkams. Šalia tilto kūrėsi Šnipiškių priemiestis.

XVI a. antroje pusėje Šnipiškes valdė Krėvos seniūnas Mikalojus Astikas, XVI a. pabaigoje – LDK maršalka Eustachijus Valavičius. Čia žemių įvairiu laiku turėjo Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, LDK didikai Oginskiai. XVII a. Šnipiškės priklausė LDK didikams Sapiegoms. 1697 m. Vilniaus vaivada Kazimieras Sapiega sklypą prie Neries padovanojo jėzuitams.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo suformuotos dvi istorinės Šnipiškių dalys – Skansenas ir Piromontas, 1993 m. įrašytos į Kultūros vertybių registrą.[2]

Iki XX a. vid. Šnipiškėse, prie Žvėryno gatvės (Vilkmergės), kuri eina pagal dešinįjį Neries krantą, buvo 13 akmenų grupė, vadinama Užkeiktomis vestuvėmis. Šie akmenys buvo sunaudoti statyboms. Netoli Vestuvių akmenų vietos, dešiniajame Neries krante, yra akmuo su iškaltais Gediminaičių stulpais – vienas iš kelių istorinių Vilniaus miesto riboženklių.[3]

Šnipiškėse praeityje stovėjo Šnipiškių sinagoga ir buvo įkurtos Šnipiškių žydų kapinės. Išlikę prieškariu statyti Šnipiškių bunkeriai.


Vienas iš filmo „Šanxai banzai“ vaizdų

Mene[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2010 m. Lietuvoje sukurtas dokumentinis filmas, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ Didžiojo prizo nugalėtojas, „Šanxai banzai“ (rež. Jūratė Samulionytė). Tai ironiškas filmas su vaizdais iš Šnipiškių mikrorajono, vilniečiams žinomo kaip „Šanchajus“, pasakojantis apie unikalią daugiatautę kaimo bendruomenę miesto centre.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Šnipiškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 423 psl.
  • Šnipiškės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 215 psl.
  • Šnipiškės. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 152 psl.
  • Z. Tiukšienė, N. Sisaitė „Pasižvalgymai po Vilnių. Miesto mikrorajonai“