Magistralinis kelias A1 (Lietuva)
Kitos reikšmės – A1 (reikšmės).
| Magistralinis kelias A1 (Lietuva) | |
|---|---|
| Vilnius - Kaunas - Klaipėda | |
| |
| |
| |
| |
| |
| Valstybės |  Lietuva
|
| Ilgis | 311,40 km |
| Pradžia | Vilnius |
| Pabaiga | Klaipėda |
| Atidarytas | XX amžiaus 9-as dešimtmetis |
| Apskritys | Vilniaus, Kauno, Tauragės, Telšių, Klaipėdos |
| Miestai | Vilnius, Grigiškės, Vievis, Elektrėnai, Žiežmariai, Kaunas, Klaipėda |
| |
| Magistralė ties Kaunu (100-asis kilometras) | |
A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) – Lietuvos magistralinis kelias, jungiantis tris didžiausius Lietuvos miestus: Vilnių, Kauną ir Klaipėdą.
Visame kelyje (išskyrus atkarpą Vilniuje nuo Gariūnų iki centro) sutampa su tarptautiniu keliu E85. Kelias nedideliame ruože yra kelio „Via Baltica“ dalis, t. y. ir turi numerį E67 ruože nuo Kauno iki Sitkūnų. Magistralės ilgis – 311,40 km, iš jų 296,30 km priklauso Lietuvos susisiekimo ministerijai priklausančioms įmonėms (nuo 10 iki 306,30 kilometro). Likę ruožai yra Vilniaus ir Klaipėdos miestų gatvės, todėl tuos ruožus tvarko atitinkamos tų miestų savivaldybės.[1] Kelyje yra 5 juodosios dėmės.
Magistralė prasideda Vilniuje. Miesto ribose daugiausia eina Savanorių prospektu. Už miesto ribų toliau eina Trakų rajono, Elektrėnų savivaldybės, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Raseinių, Šilalės, Rietavo, Klaipėdos rajonų teritorijomis. Svarbiausi miestai šalia magistralės – Grigiškės, Vievis, Elektrėnai, Kaišiadorys, Žiežmariai, Rumšiškės, Kaunas, Ariogala, Raseiniai, Rietavas ir Gargždai. Baigiasi Klaipėdoje. Kelias kerta svarbiausias Nemuno baseino upes: Nerį, Nevėžį, Dubysą, Jūrą, Miniją.
Automagistralės ir greitkelio ruožai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiuo metu automagistralės statusas yra suteiktas kelio ruožams „Kaunas–Klaipėda“, „Kaunas–Vilnius“.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ilgą laiką automagistralės statusas buvo tik kelyje „Kaunas–Klaipėda“. Kelias „Kaunas–Vilnius“ oficialiai buvo „kelias su skiriamąja juosta“, kurio didžiausias leistinas greitis – 100 km/h. 2006 m. buvo įvesta greitkelio sąvoka, o kaip „eksperimentiniam“, greitkelio statutas buvo suteiktas ruožui tarp Rumšiškių ir Žiežmarių. Tada, didžiausias leidžiamas greitis ruože buvo 110 km/h. 2011 m. balandžio 1-ąją dieną greitkelio ruožas buvo prailgintas. Jis tęsėsi nuo Karčiupio iki Grigiškių.[2] 2012 m. gegužę greitkelio ruožas buvo papildomai pratęstas nuo Karčiupio iki Biruliškių sankryžos. Taip pat buvo pratęstas Automagistralės ruožas ties Klaipėda: automagistralės ruožas – iki Dirvupių, greitkelio – iki Jakų sankryžos. Nuo 2015 m. balandžio kelyje „Kaunas-Vilnius“, didžiausias leistinas greitis padidintas nuo 110 km/h iki 120 km/h. Nuo 2022 m. balandžio 1 d., keliui „Kaunas–Vilnius“ skirtas automagistralės statusas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sovietmečiu, šis kelias buvo žymimas numeriais A227 (Vilnius-Kaunas) ir A271 (Kaunas-Klaipėda).
1960 m. buvo pradėta tiesti autostrada Vilnius-Kaunas. 1970 m. lapkričio 3 d. ji atidaryta, tuo metu buvo laikyta viena moderniausių magistralių Sovietų Sąjungoje.[3] Iki tol kurį laiką nebuvo tiesaus kelio nuo Kauno iki Vilniaus, nes dalį senojo ruožo užliejo Kauno marios.
Ruožas Kaunas-Klaipėda pradėtas tiesti 1971 m. Pilnai užbaigtas 1987 m. rugsėjo 1 d. Senasis tarpukariu nutiestas Žemaičių plentas nebetenkino didėjančių transporto srautų.
2010 m. žiemą Prie Klaipėdos iškilo pirmasis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse krovininio transporto patikrinimo postas.
2011 m. buvo baigta nauja skirtingų lygių sankryža Grigiškių rytinėje dalyje. Pastatytas pėsčiųjų viadukas. Rekonstruota danga ir atnaujintas apšvietimas. Tais pačiais metais buvo pradėti tiesti ties Grigiškių centru esantys jungiamieji keliai ir sankryžos.
2012 m. buvo baigtas Grigiškių ruožo rekonstrukcijos antrasis etapas. Nutiesti jungiamieji keliai miesto šiaurinėje dalyje.
Tais pačiais metais buvo atidaryta ilgiausia Lietuvoje estakada (610 m ilgio). Ji kerta Jakų žiedą ir nuima nuo jo srautus, važiuojančius į Klaipėdos-Kauno kryptimi. 2013 m. toje vietoje pastatytos dar dvi estakados, kurios nukreipia Kauno-Palangos kryptimi važiuojančius srautus.
2015 m. pradėtos Žiežmarių ir Molūvėnų skirtingų sankryžų statybos. 2017 m. pabaigus šias sankryžas, visame kelio ruože nuo Vilniaus iki Kauno nebeliko kairiojo posūkio skiriamojoje juostoje.
2017 m. rudenį buvo baigtas Grigiškių ruožo rekonstrukcijos trečiasis etapas. Įrengti jungiamieji keliai į pietus nuo kelio esančioje miesto dalyje. Įrengta nauja dviejų lygių sankryža ties Vokės upe.
Planuojami didesni darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Nutiesti jungtį tarp Pilaitės priemiesčio Vilniuje ir A1 kelio ties Moluvėnais. (perspektyvoje)
- Pastatyti skirtingų lygių sankryžas ties Eiguliais (Kaune), Giraite ir Antkopčiu.
- Rekonstruoti ruožą ties Kaunu. Bus rekonstruotos sankryžos, kelias bus praplatintas iki 3 juostų kiekvienai pusei. (nuo 2019 m. anksčiausiai)
- Rekonstruoti vieno lygio sankryžą į dviejų lygių sankryžą arba sankirtą ties Sujainiais.
- Nutiesti jungiamąjį kelią nuo Dirvupių sankryžos iki Šlapšilės, toje kelio pusėje, kur vyksta eismas Klaipėdos kryptimi.
- Pastatyti likusias Jakų žiedo nuovažas į Šilutę nuo Vilniaus pusės, nuo Šilutės į Vilniaus pusę ir į Palangą nuo Klaipėdos pusės (planuojama derinti su Klaipėdos pietinio aplinkkelio tiesimu ir kelio į Šilute platinimu į 2x2 profilį)
Kelio išvažiavimai ir stovėjimo aikštelės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
,_StVO_2013.svg){kind=small}
,_StVO_1992.svg){kind=small}
,_StVO_1992.svg){kind=small}
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Automagistralei Kaunas-Klaipėda 20 metų (sud. Gražvydas Paliulis). – V.: Ex Arte, 2007. – 40 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9791-8-0