Panerių seniūnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Panerių seniūnija
Trakų Vokė. Dvaras.JPG
Seniūnijos administracija įsikūrusi Trakų Vokės dvarvietėje
Savivaldybė: Vilniaus miesto savivaldybė
Centras: Trakų Vokė
Seniūnas: Audrius Miceika
Gyventojai (2011): 7 740
Plotas: 84,94 km²
Tankumas (2011): 91 žm./km²
Vilniaus paneriai.png

Panerių seniūnija yra Vilniaus pietvakariuose, kairiajame Neries krante. Ji ribojasi su Trakų ir Vilniaus rajonais, Lazdynais, Vilkpėde, Naujininkais. Tai didžiausia pagal plotą Vilniaus miesto seniūnija − jai priklauso Aukštieji Paneriai, Trakų Vokė, Daniliškės, Vaidotai, Pagiriai, Kelmija, Kazbėjai, Naujasodis, Gariūnai, Jočionys, Mačiuliškės, Gureliai, Vaidegai, Bališkės, Mūrinė Vokė, Dobrovolė, Liudvinavas. Seniūnijoje yra Gariūnų turgus, automobilių turgus, AB „Vilniaus gelžbetonis“, eina geležinkelis, yra Mūrinės Vokės tvenkinys, Panerių kapinės. Didelę teritorijos dalį užima miškai, todėl turi mažiausiai gyventojų ir mažiausią gyventojų tankumą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paneriai – tai žemės, kurias 1390 m. Jogaila padovanojo Vilniaus kapitulai. Iki XVI a. pradžios jas valdė kanauninkai ir katedros prelatai. XVIII a. pabaigoje − XIX a. pradžioje miškais apaugusiose kalvose gyventojų buvo visai mažai, siautėjo plėšikai, puldinėję į Vilnių važiuojančius pirklius. Kai 1812 m. Napoleonas žygiavo į Vilnių, Paneriuose jį pasitiko Vilniaus miesto delegacija. 1831 m. Panerių kalvose vyko kautynės tarp sukilėlių ir caro kariuomenės. 18591860 m. per Panerių kalvas buvo iškastas 426 m ilgio tunelis PeterburgoVaršuvos geležinkeliui. Tai buvo pirmasis geležinkelio tunelis tuometinėje Rusijos imperijoje.

Panerių gyvenamasis rajonas pradėjo augti po Pirmojo pasaulinio karo kaip vasarvietė. 1939 m. vietovei buvo suteiktos kurorto teisės. II pasaulinio karo metais 19411944 m., Aukštieji Paneriai buvo hitlerininkų vykdomų masinių žudynių vieta. 1960 m. Aukštuosiuose Paneriuose buvo atidarytas Panerių memorialinis muziejus, skirtas pagerbti bei atminti II pasaulinio karo metų fašizmo aukas. Muziejus atidarytas masinių žudynių vietoje, kur II pasaulinio karo metais nužudyta įvairių tautybių žmonių, daugiausia žydų. Tai vienintelis Lietuvoje muziejus fašizmo aukoms atminti, įrengtas žmonių žudynių vietoje. 1985 m. pastatytas naujas muziejaus pastatas, iš naujo įrengta ekspozicija, ir pagal architekto J. Makariūno projektą sutvarkyta teritorija. Panerių muziejaus ekspozicijoje − nužudytųjų asmeniniai daiktai, dokumentai, rasti žudynių teritorijoje, nuotraukos, kalinių darbo įrankiai, apranga. Daug vietos ekspozicijoje skiriama kalinių pabėgimui.

Nuo 1950 m. Paneriai tapo pagrindiniu Vilniaus pramonės rajonu. Seniausias šios vietovės pastatas − Panerių kapinėse stovinti baroko stiliaus koplyčia, pastatyta XVII a. Manoma, kad koplyčiai pradžią davė stulpas su Viešpaties koplyčia. XIX a. antroje pusėje ji buvo perstatyta ir nukelta toliau nuo kelio.

Iki šių dienų Paneriuose likęs grindinys − vienas seniausių kelių Lietuvoje, kadaise jungusių Vilnių su Trakais. Dabar esantis kelias tarp Žemųjų ir Aukštųjų Panerių pradėtas tiesti 1940 m. architekto Vytauto Landsbergio−Žemkalnio sumanymu.

Panerių erozinis kalvynas driekiasi ties Panerių vingiu. Čia daug retų augalų, įrašytų į Raudonąją knygą. 1986 m. kalvynas paskelbtas vietinės reikšmės geologiniu gamtos paminklu.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Vilniaus miesto seniūnijos

Antakalnio seniūnija | Fabijoniškių seniūnija | Grigiškių seniūnija | Justiniškių seniūnija | Karoliniškių seniūnija | Lazdynų seniūnija | Naujamiesčio seniūnija | Naujininkų seniūnija | Naujosios Vilnios seniūnija | Panerių seniūnija | Pašilaičių seniūnija | Pilaitės seniūnija | Rasų seniūnija | Senamiesčio seniūnija | Šeškinės seniūnija | Šnipiškių seniūnija | Verkių seniūnija | Vilkpėdės seniūnija | Viršuliškių seniūnija | Žirmūnų seniūnija | Žvėryno seniūnija