Naujamiesčio seniūnija (Vilnius)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Naujamiesčio seniūnija
Vilnius skyline Naujamiestis.jpg
Naujamiesčio stogai
Savivaldybė: Vilniaus miesto savivaldybė
Centras: Vilnius
Seniūnas: Jūratė Paulionienė
Gyventojai (2011): 23 232
Plotas: 4,8 km²
Tankumas (2011): 4 840 žm./km²
Vilniaus naujamiestis.png

Naujamiesčio seniūnija yra Vilniaus miesto centre, į vakarus nuo Senamiesčio seniūnijos, kairiajame Neries krante. Yra Lukiškių aikštė, Tauro kalnas, daug ambasadų, konsulatų, naktinių klubų, barų, jaunimo susibūrimo vietų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naujamiestis, priešingai nei sako jo pavadinimas, iš tiesų – vienas seniausių Vilniaus rajonų. 1860 m. nutiesus Peterburgo-Varšuvos geležinkelį, sparčiai vystėsi Naujamiesčio rajonas. Susisiekti su geležinkeliu buvo tiesiamos naujos Aleksandro (dab. Algirdo), Orenburgo (dab. Vytenio), Tambovo (dab. A. Vivulskio) gatvės.

Kol nebuvo naujų gatvių, svarbiausia Naujamiesčio arterija buvo dabartinė Naugarduko gatvė. Egzistavusi jau XIX a. pr. kaip pašto kelias iš Trakų, nuo 1860 m. archyviniuose dokumentuose vadinama Novogorodskaja gatve, t. y. Naujamiesčio g. Taip ją turėtų vadinti ir šiandien, tačiau dėl tarpukariu įsivėlusios klaidos, pavadinimą verčiant į lenkų kalbą buvo pavadinta Novogrodska – Naugarduko gatve.

Su Jono Basanavičiaus gatvė ir jos apylinkės buvo vadinamos Pohuliankos priemiesčiu. Naujamiestis nuo seno garsėjo Gedimino prospektu, Lukiškių aikšte, Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, Operos ir baleto teatru ir kt. vietovėmis bei istorinėmis vertybėmis.

1875 m. buvo sudarytas naujas perspektyvinis miesto plėtros planas. Naujamiestis šiame plane suskirstytas stačiakampiais kvartalais, vietoje buvusių gatvelių ir keliukų suplanuotos tiesios gatvės. Šis planas su nedideliais pakeitimais buvo įgyvendintas. Dabartinė Naujamiesčio gatvių sistema suformuota laikantis 1875 m. plano. Atsirado Mindaugo, Švitrigailos, Vytenio, T. Ševčenkos, Kauno, Panerių, Šaltinių, Aguonų gatvės. XIX a. pab. Naujamiestyje vyko intensyvios statybos. Kaip ir visame Vilniuje, čia pradėti statyti daugiaaukščiai mūriniai pastatai. Daugelį statomų namų suprojektavo architektai V. Gorskis, A. Polozovas, A. Mikulskis, K. Maciulevičius, A. Prozorovas.

Vilniaus geležinkelio stoties statybos (apie 1870-1880 m.)

XIX a. pab. Naujamiestyje vyko intensyvios statybos. Kilo mediniai ir mūriniai pastatai. 1840-1870 m. vyko masiškas vienuolynų, bažnyčių perdirbinėjimas. Cerkvėmis paverstos šios bažnyčios: Švč. Trejybės (1821 m.), vizitiečių Švč. Jėzaus širdies (1865 m.)

Žymiausias ankstyvojo laikotarpio statinys – Vilniaus geležinkelio stoties rūmai (apie 1861-1862 m.).

Pirmieji dideli viešbučiai pastatyti apie 1870 m. Pirmąjį viešbutį 1893-1895 m. pastatė architektas T. Rostvorovskis kartu su A. Liubanskiu. Tai buvo „Jurgio viešbutis“ (Gedimino pr. 20). Vilniuje buvo paplitę mediniai paviljonai, būdingi XIX a.

XIX a. antroje pusėje pramonės įmonės kūrėsi įvairiose Vilniaus vietose. Pramonės pastatus projektavo žinomi architektai – I. Levickis, N. Čaginas, A. Polozovas.

Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Knygoje „Vilnius 1900-2005: naujosios architektūros gidas“ paminėti žymesni namai:

  • Pamėnkalnio g. 7/8 – buvęs kino teatras „Pergalė“. Jis pastatytas dar prieš garsųjį 1955 m. įsakymą „Dėl nesaikingumų pašalinimo statyboje ir architektūroje“, todėl gausiai išdekoruotas neoklacistinėmis detalėmis;
  • Gedimino pr. 51 – Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Pastatas buvo suprojektuotas 1953 m.;
  • Gynėjų g. 6 – Lietuvos Aukščiausias Teismas;
  • A. Goštauto g. 8 – Miestų statybos projektavimo instituto rūmai;
  • Naugarduko g. 7 – bendrojo lavinimo mokykla. Ši mokykla skirta 1500 mokinių, pirmoji sovietmetyje pastatyta pagal individualų projektą;
  • V. Mykolaičio-Putino g. 5 – buvę Profsąjungų kultūros rūmai;
  • Pylimo g. 17 – buvęs kino teatras „Lietuva“ [33, H3];
  • Vytenio g. 9/25 – verslo kompleksas „Centrum“.

V. Girininkėnies knygoje „Vilniaus kapinės“ plačiau aprašomos ir evangelikų kapinės, kurios buvo Pylimo gatvėje, priešais evangelikų reformatų bažnyčią, sovietmečiu tapusia kino teatru „Kronika“. Bažnyčia veikė iki 1940 m. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ji vėl grąžinta tikintiesiems.

Žaliasis tiltas žiemą.

Šalia Žaliojo tilto yra didingas Nacionalinio operos ir baleto teatro pastatas (archit. Nijolė Bučiūtė, inž. Kiprijonas Strimaitis). 1974 m. pastatyti nauji operos ir teatro rūmai, nuo 1998 m. vadinami Nacionaliniu operos ir baleto teatru.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

Veikia keli muziejai:

Naujamiestyje gausu paminklų žymiems žmonėms, memorialinių lentų, istorinių paminklų.

Seniūnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Blue Glass Arrow.svg Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Pagrindinės funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • tvarkyti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenis;
  • išduoti leidimus prekiauti ir teikti paslaugas viešosiose vietose,
  • šaukti seniūnijos gyventojų sueigas, rengti jų susitikimus su Savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais bei tarnautojais;
  • remti visuomeninių organizacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldos reikalų tvarkymu;
  • pagal savo kompetenciją priimti ir nagrinėti gyventojų ir įmonių, įstaigų, organizacijų prašymus, skundus bei siūlymus;
  • išduoti seniūnijos teritorijos gyventojams pažymas apie deklaruotą gyvenamąją vietą;
  • nustatyta tvarka išduoti pažymas Psichikos sveikatos centrui dėl ginklo įsigijimo (laikymo);
  • derinti kasinėjimų vietas, sklypų ribas, dirbti šių objektų priėmimo komisijose, pasirašyti baigtų statybų aktus ir pažymas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Vilniaus miesto seniūnijos

Antakalnio seniūnija | Fabijoniškių seniūnija | Grigiškių seniūnija | Justiniškių seniūnija | Karoliniškių seniūnija | Lazdynų seniūnija | Naujamiesčio seniūnija | Naujininkų seniūnija | Naujosios Vilnios seniūnija | Panerių seniūnija | Pašilaičių seniūnija | Pilaitės seniūnija | Rasų seniūnija | Senamiesčio seniūnija | Šeškinės seniūnija | Šnipiškių seniūnija | Verkių seniūnija | Vilkpėdės seniūnija | Viršuliškių seniūnija | Žirmūnų seniūnija | Žvėryno seniūnija