Markučiai
- Apie kaimą Širvintų rajone žr. Markučiai (Širvintos).
| Markučiai | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto XX a. 1-ajame dešimtmetyje | ||
  Markučiai |
||
| Koordinatės | 54°40′23″š. pl. 25°18′50″r. ilg. / 54.673°š. pl. 25.314°r. ilg.Koordinatės: 54°40′23″š. pl. 25°18′50″r. ilg. / 54.673°š. pl. 25.314°r. ilg. | |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Rasų seniūnija | |
 Vikiteka |
Markučiai | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Маркуци, lenk. Markucie | |
Markučiai – Vilniaus miesto dalis, esanti į pietryčius nuo miesto centro, kalvotoje vietovėje kairiajame Vilnios krante (ties Kaukysos žiotimis).[2] Iš šiaurės juosia Vilnia (kitapus – Belmontas), iš vakarų ribojasi su Paupiu, Rasų kolonija, iš pietų juosia Vilniaus–Naujosios Vilnios geležinkelio atkarpa (kitapus – Rasos, Ribiškės, rytuose dunkso miškai (už jų – Žemasis Pavilnys). Patenka į Pavilnių regioninį parką, yra Markučių kraštovaizdžio draustinis (saugomi raguvynų eroziniai latakai).
Išlikęs Markučių dvaras ir parkas. Dvare įrengtas rusų poeto A. Puškino muziejus (įkurtas 1948 m., pirmasis literatūrinis muziejus Vilniuje). Markučių ąžuolyne buvo pirmoji Lietuvos kunigaikščių vasarvietė.
Markučius aptarnauja 10 ir 13 maršrutų autobusai (Paplaujos, Markučių st.).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XIX a. 1-ojoje pusėje buvo žinomi kaip Svistapolė. XX a. minimas Vilnių dvaras. 1905 m. Mickūnų valsčiaus Markučių dvare (Puškinų valda) gyveno 84 žmonės.[3] 1931 m. – 113 gyventojų.[4]
Markučiai prie Vilniaus miesto prijungti XX a. 1-ajame dešimtmetyje.
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1884 m. į Markučių dvarą atsikėlė gyventi Grigorijus Puškinas, poeto A. Puškino sūnus, vedęs rusų geležinkelių inžinieriaus A. Melnikovo dukterį. Kartu jis atsivežė ir tėvo daiktų, kurie iki šiol saugomi muziejuje.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Baltic Maps. „Žemėlapis koordinatėmis 54.67 ir 25.31“ (Map). „Jāņa sēta“ Ltd.
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Markučiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 517 psl.
- Markučiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 699
- Markučiai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 144 psl.
- Puškino muziejus Archyvuota kopija 2007-10-17 iš Wayback Machine projekto.
