Markučiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie kaimą Širvintų rajone žr. Markučiai (Širvintos).
Markučiai
Vietovė prijungta prie miesto XX a. 1-ajame dešimtmetyje
{{#if:280
Vilnelės gatvė
Markučiai
Markučiai
54°40′23″š. pl. 25°18′50″r. ilg. / 54.673°š. pl. 25.314°r. ilg. / 54.673; 25.314 (Markučiai)Koordinatės: 54°40′23″š. pl. 25°18′50″r. ilg. / 54.673°š. pl. 25.314°r. ilg. / 54.673; 25.314 (Markučiai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybės vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Rasų seniūnija
Vikiteka Markučiai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Markùčiai
Kilmininkas: Markùčių
Naudininkas: Markùčiams
Galininkas: Markučiùs
Įnagininkas: Markùčiais
Vietininkas: Markùčiuose
Istoriniai pavadinimai rus. Маркуци, lenk. Markucie

Markučiai – Vilniaus miesto dalis, esanti į pietryčius nuo miesto centro, kalvotoje vietovėje kairiajame Vilnios krante (ties Kaukysos žiotimis).[2] Iš šiaurės juosia Vilnia (kitapus – Belmontas), iš vakarų ribojasi su Paupiu, Rasų kolonija, iš pietų juosia Vilniaus–Naujosios Vilnios geležinkelio atkarpa (kitapus – Rasos, Ribiškės, rytuose dunkso miškai (už jų – Žemasis Pavilnys). Patenka į Pavilnių regioninį parką, yra Markučių kraštovaizdžio draustinis (saugomi raguvynų eroziniai latakai).

Išlikęs Markučių dvaras su parku, Šv. Varvaros koplyčia. Dvare įrengtas rusų poeto A. Puškino muziejus (įkurtas 1948 m., pirmasis literatūrinis muziejus Vilniuje). Markučių ąžuolyne buvo pirmoji Lietuvos kunigaikščių vasarvietė.

Puškino muziejus
Markučių parkas su Šv. Barboros koplyčia

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIV a. Markučių dvaras priklausė didžiajam kunigaikščiui. Jis turėjo du centrus – Guras (kairiajame Vilnios krante) ir Zavilenska (dešiniajame Vilnios krante). Iš pradžių vietovė buvo žinoma kaip Sakalaičiai. Markučių vietovardis aptinkamas nuo 1712 m.[3] 1810 m. A. Chodkevičius dvarą pardavė Vilniaus iždininkui J. Eismuntui, kuris jį pavadino Svistapole. XX a. minimas Vilnių dvaras.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvarvietė žinoma nuo XIV a.

Markučiai prie Vilniaus miesto prijungti XX a. 1-ajame dešimtmetyje.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1905 m. Mickūnų valsčiaus Markučių dvare (Puškinų valda) gyveno 84 žmonės.[4] 1931 m. – 113 gyventojų.[5]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1884 m. į Markučių dvarą atsikėlė gyventi Grigorijus Puškinas, poeto A. Puškino sūnus, vedęs rusų geležinkelių inžinieriaus A. Melnikovo dukterį. Kartu jis atsivežė ir tėvo daiktų, kurie iki šiol saugomi muziejuje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. „Žemėlapis koordinatėmis 54.67 ir 25.31“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.
  3. Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 226
  4. Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905.
  5. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]