Markučiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apie kaimą Širvintų rajone žr. Markučiai (Širvintos).
Portal.svg
Markučiai
Markučiai 1.JPG
Vilnelės gatvė

Markučiai
Koordinatės 54°40′26″š. pl. 25°19′37″r. ilg. / 54.674°š. pl. 25.327°r. ilg. / 54.674; 25.327 (Markučiai)Koordinatės: 54°40′26″š. pl. 25°19′37″r. ilg. / 54.674°š. pl. 25.327°r. ilg. / 54.674; 25.327 (Markučiai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybės vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Rasų seniūnija
Commons-logo.svg Vikiteka: MarkučiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Markùčiai
Kilmininkas: Markùčių
Naudininkas: Markùčiams
Galininkas: Markučiùs
Įnagininkas: Markùčiais
Vietininkas: Markùčiuose

Markučiai – Vilniaus miesto dalis, esanti į pietryčius nuo miesto centro, kalvotoje vietovėje kairiajame Vilnios krante (ties Kaukysos žiotimis). Iš šiaurės juosia Vilnia (kitapus – Belmontas), iš vakarų ribojasi su Paupiu, Rasų kolonija, iš pietų juosia Vilniaus–Naujosios Vilnios geležinkelio atkarpa (kitapus – Rasos, Ribiškės, rytuose dunkso miškai (už jų – Žemasis Pavilnys).

Patenka į Pavilnių regioninį parką, yra Markučių kraštovaizdžio draustinis (saugomi raguvynų eroziniai latakai).

Pavilniu regioninis parkas.png

Išlikęs Markučių dvaras ir parkas. Dvare įrengtas rusų poeto A. Puškino muziejus (įkurtas 1948 m., pirmasis literatūrinis muziejus Vilniuje). Markučių ąžuolyne buvo pirmoji Lietuvos kunigaikščių vasarvietė.

Vilnia ties Markučiais
Puškino muziejus
Markučių parkas

Markučius aptarnauja 10 ir 13 maršrutų autobusai (Paplaujos, Markučių st.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. 1-ojoje pusėje buvo žinomi kaip Svistapolė. XX a. minimas Vilnių dvaras.

Markučiai prie Vilniaus miesto prijungti XX a. 1-ajame dešimtmetyje.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1884 m. į Markučių dvarą atsikėlė gyventi Grigorijus Puškinas, poeto A. Puškino sūnus, vedęs Rusijos susisiekimo ministro A. Melnikovo dukterį. Kartu jis atsivežė ir tėvo daiktų, kurie iki šiol saugomi muziejuje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]