Aukštagiris
Kitos reikšmės – Aukštagiris (reikšmės).
 | ||
|---|---|---|
  Aukštagiris |
||
| Koordinatės | 54°44′06″š. pl. 25°20′38″r. ilg. / 54.735°š. pl. 25.344°r. ilg.Koordinatės: 54°44′06″š. pl. 25°20′38″r. ilg. / 54.735°š. pl. 25.344°r. ilg. | |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Antakalnio seniūnija | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Аукштогеры, Аукштагеры, lenk. Auksztagiry | |
Aukštagiris – Vilniaus miesto dalis kairiajame Neries krante, tarp Nemenčinės plento ( 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai ) ir Kairėnų gatvės. Vakaruose pereina į Valakampius ir Turniškes, pietuose ribojasi su Saulėtekiu. Yra paštas, klinika, parduotuvė „Maxima“, turgelis. Šiaurinėje mikrorajono dalyje statomi gyvenamieji butai. Rajoną supa Valakampių ir Aukštagirio miškai.
Pagrindinės gatvės: Nugalėtojų, Lauksargio, Aukštagirių, Pasakų.
Aukštagirį aptarnauja 17, 39 (prie Nemenčinės pl.), 18 ir 38 (prie Kairėnų g.) autobusai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XX a. pr. minimas kaip Hohenlohams priklausęs užusienis.[2]
1905 m. Mickūnų valsčiaus Aukštagirio užusienyje gyveno 17 žmonių.[3] 1931 m. – 37 gyventojai.[4]
Tarp Aukštagirio ir Kairėnų kelis kilometrus tęsiasi pušynu apaugusi ledynmečiu sustumta reljefo ketera. Ši reljefo ypatybė galimai buvo priežastimi vietovardžiui. Tarpukariu Aukštagiryje pratybas vykdė lenkų Vilniaus įgulos pionierių daliniai. Buvo įkurtas sklandymo aerodromas, esant nepalankiam vėjui, sklandymui naudotas kitapus keteros esantis šlaitas. Starto aikštelės abiejose šlaito pusėse kilo 40 ir 60 metrų, tad nesudėtingi mokomieji sklandytuvai ore laikydavosi maždaug minutę. Pagal vienus šaltinius turėti du Lydoje gaminti sklandytuvai „Wrona“, pagal kitus – po vieną „Vrona“, „Czajka“ ir „Salamandra“. Iki 1940 m. iš viso atlikta per 1000 skrydžių. 1940 m. sklandytuvai veikiausiai perduoti Šaulių sąjungai, aerodromas sunyko.[5]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Auksztagiry. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 52 psl. (lenk.)
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
- ↑ Jurgis Vanagas (2015). Primirštas Antakalnis. Žuvėdra, 110.
