Aukštagiris
Kitos reikšmės – Aukštagiris (reikšmės).
| Aukštagiris | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1958 m. | ||
  Aukštagiris |
||
| Koordinatės | 54°44′06″š. pl. 25°20′38″r. ilg. / 54.735°š. pl. 25.344°r. ilg.Koordinatės: 54°44′06″š. pl. 25°20′38″r. ilg. / 54.735°š. pl. 25.344°r. ilg. | |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Antakalnio seniūnija | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Аукштогеры, Аукштагеры, lenk. Auksztagiry | |
Aukštagiris – Vilniaus miesto dalis kairiajame Neries krante, tarp Nemenčinės plento ( 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai ) ir Kairėnų gatvės.[2] Vakaruose pereina į Valakampius ir Turniškes, pietuose ribojasi su Saulėtekiu. Yra paštas, klinika, parduotuvė „Maxima“, turgelis. Šiaurinėje mikrorajono dalyje statomi gyvenamieji butai. Rajoną supa Valakampių ir Aukštagirio miškai.
Pagrindinės gatvės: Nugalėtojų, Lauksargio, Aukštagirių, Pasakų. Aukštagirį aptarnauja 17, 39 (prie Nemenčinės pl.), 18 ir 38 (prie Kairėnų g.) autobusai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XX a. pr. minimas kaip Hohenlohams priklausęs užusienis.[3]
1905 m. Mickūnų valsčiaus Aukštagirio užusienyje gyveno 17 žmonių.[4] 1931 m. – 37 gyventojai.[5]
Tarp Aukštagirio ir Kairėnų kelis kilometrus tęsiasi pušynu apaugusi ledynmečiu sustumta reljefo ketera. Ši reljefo ypatybė galimai buvo priežastimi vietovardžiui. Tarpukariu Aukštagiryje pratybas vykdė lenkų Vilniaus įgulos pionierių daliniai. Buvo įkurtas sklandymo aerodromas, esant nepalankiam vėjui, sklandymui naudotas kitapus keteros esantis šlaitas. Starto aikštelės abiejose šlaito pusėse kilo 40 ir 60 metrų, tad nesudėtingi mokomieji sklandytuvai ore laikydavosi maždaug minutę. Pagal vienus šaltinius turėti du Lydoje gaminti sklandytuvai „Wrona“, pagal kitus – po vieną „Vrona“, „Czajka“ ir „Salamandra“.[6] Iki 1940 m. iš viso atlikta per 1000 skrydžių.
1940 m. aerodromas ir sklandytuvai buvo perduoti Šaulių sąjungai, kuri birželio 1 d. Aukštagiryje atidarė sklandymo mokyklą,[6] pavadintą Dariaus ir Girėno vardu.[7] Į ją iš Kauno buvo pergabenti visi Lietuvoje turėti sklandytuvai. Pradžioje šiai mokyklai vadovavo A. Gysas, vėliau – B. Karvelis, po jo – L.Taunys. Be daugiausiai naudotų vienviečių lenkiškų sklandytuvų „Wrona“, „Czajka“ ir „Salamandra“, čia buvo išbandytas B. Karvelio rekordinis sklandytuvas BK-2. Iki 1940 metų pabaigos Aukštagirio mokykloje parengti 115 „A“ klasės ir 42 „B“ klasės pilotai. Prasidėjus sovietinei okupacijai 1940 m. liepos mėn. visi Lietuvos aeroklubo orlaiviai iš Kauno Aleksoto aerodromo buvo nuskraidinti į Aukštagirio aerodromą. Sovietiniams okupantams uždraudus aeroklubo skrydžius, orlaiviai ten stovėjo iki vokiečių okupacijos. 1941 m. liepos mėn. dalį lėktuvų Vokietijos kariuomenė rekvizavo, vėliau leido keletą sklandytuvų naudoti sklandymo mokymams.[8] 1942 m. žiemą per šalčius, vokiečių kareiviams bekuriant krosnį ir ant malkų užpylus benzino, kilęs gaisras sunaikino dviaukštį mokyklos pastatą.[8] Ilgainiui aerodromas sunyko.[9]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Baltic Maps. „Žemėlapis koordinatėmis 54.74 ir 25.34“ (Map). „Jāņa sēta“ Ltd.
- ↑ Auksztagiry. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 52 psl. (lenk.)
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom 1. – Warszawa, 1938.
- ↑ 6,0 6,1 Atsiminimai iš Aukštagirio mokyklos, Plieno sparnai Nr. 2-3 Čikaga, 1971 m.
- ↑ Kačergius G., Lietuvos sklandymo istorijos santrauka, Plieno sparnai, 2009
- ↑ 8,0 8,1 Stasys Čekanauskas prisimena…: Mačiau paskutines Lietuvos Aero Klubo dienas, Įrašė į diktofoną ir spaudai paruošė E.Jasiūnas 1971. X. 10, Plieno Sparnai Nr. 4 Čikaga 1974 m.
- ↑ Jurgis Vanagas (2015). Primirštas Antakalnis. Žuvėdra. p. 110.
