Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos logotipas.png
Įkurta 1919 m.
Vieta Gedimino pr. 51, Vilnius, Lietuva
Generalinis direktorius Prof. dr. Renaldas Gudauskas
Interneto svetainė www.lnb.lt
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – nacionalinė kultūros įstaiga, veikianti informacijos sklaidos, kultūros, mokslo ir švietimo srityse, vykdanti bibliotekų veiklą ir pagal kompetenciją užtikrinanti valstybės informacijos politikos įgyvendinimą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nacionalinė biblioteka įkurta 1919 m.[1] Savo veiklą pradėjo Kaune kaip Valstybinis centrinis knygynas, 1963 m. buvo perkelta į Lietuvos sostinę Vilnių. 1988 m. bibliotekai suteiktas pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo vardas, o 1989 m. suteiktas Nacionalinės bibliotekos statusas.

Vedėjai ir direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliotekos vedėjai (iki 1939 m.) ir direktoriai*

Metai Vardas, pavardė
1919–1922 Eduardas Volteris
1922–1935 Andrius Škėma
1935–1939 Juozas Avižonis
1939–1950 Juozas Rimantas
1950–1952 Danielius Čepas
1952–1958 Jonas Urbanavičius
1959–1976 Vaclovas Jurgaitis
1976–1982 Jonas Baltušis
1982–2004 Vladas Bulavas
2004–2010 Vytautas Gudaitis
2010– Renaldas Gudauskas

* Keičiantis bibliotekos direktoriams, laikinai jų pareigoms buvo paskirti Antanas Trumpickas (1952), Peisachas Freidheimas (1958–1959) ir Algirdas Plioplys (2010).[2]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Interjeras (III a. atrijus)

Nacionalinė biblioteka – monumentaliosios socialistinio realizmo architektūros paminklas. Jos rūmų statybos techninio projekto (1952 m.) autoriai – architektas Viktoras Anikinas ir konstruktorius Ciprijonas Strimaitis. Bibliotekos pastatas baigtas statyti 1958 m. 1963 m. gruodžio 4 d. dabartinis bibliotekos pastatas buvo oficialiai atidarytas. Tai yra pirmasis pastatas Baltijos šalyse, suprojektuotas ir pastatytas išskirtinai bibliotekai. 1993 m. pastatas įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.[3] 2008 m. buvo pradėta pagrindinio bibliotekos pastato rekonstrukcija, trukusi iki 2016 m.[4]

Paslaugos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaikų ir jaunimo literatūros skaitykla (I a.)

Nacionalinėje bibliotekoje veikia septynios specializuotos skaityklos: Humanitarinių mokslų skaitykla, Lituanistikos skaitykla, Socialinių mokslų skaitykla, Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykla, Retų knygų ir rankraščių skaitykla, Žiniasklaidos skaitykla, Vaikų ir jaunimo literatūros skaitykla, o vasarą Palangoje – Palangos vasaros skaitykla[5].

Dokumentų fondas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nacionalinė biblioteka yra įpareigota kaupti ir saugoti rašytinį tautos kultūros paveldą ir suteikti visuomenei galimybes juo naudotis. Nacionalinės bibliotekos dokumentų fonde sukaupta beveik 7 milijonai fizinių vienetų (1,8 milijono pavadinimų) spausdintų ir kitų dokumentų. Bibliotekos fondus sudaro šios pagrindinės dalys: Nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas, pagrindinis fondas ir specialieji rinkiniai, personalinės kolekcijos.

Lietuvos nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas. Čia kaupiami ir saugomi lietuviški ir Lietuvoje leisti kitakalbiai, taip pat užsienyje leisti ir su Lietuva susiję visų tipų dokumentai nuo XVI a. iki šių laikų. Nuo pirmųjų lietuviškų spausdintų knygų iki šių dienų elektroninių dokumentų. Šiuo metu archyvą sudaro per 2,5 mln. fizinių vienetų. Archyviniame fonde saugomas ir audiovizualinis archyvas, kurį sudaro per 14 tūkst. dokumentų. Tai – kompaktinės garso ir vaizdo plokštelės, garso ir vaizdo kasetės, vinilo ir šelako plokštelės, ritinėliai pianolai. 2018 m. į archyvinį fondą perdavus Brailio rašto leidinius ir dokumentus, specialiai pritaikytus skaitymo sutrikimų turinčių asmenų poreikiams, taip pat standartus ir kitus norminius dokumentus, Nacionalinė biblioteka tapo pagrindine Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo saugotoja Lietuvoje.

Retų knygų ir rankraščių fondas. Čia saugoma apie 70 tūkst. XV–XXI a. spaudinių, daugiau kaip 70 tūkst. saugojimo vienetų rankraštinių ir archyvinių XV–XXI a. dokumentų, taip pat nuo 1994 m. Lietuvoje apgintos disertacijos. Ypač vertingi rinkiniai: pergamentų kolekcija (151 pergamentas); inkunabulų rinkinys (88 vienetai); XIV a. pab.–XX a. I pusės dokumentų, rašytų bažnytine slavų kalba, kolekcija. Didžiausią rankraštinių dokumentų fondo dalį sudaro XIX–XX a. asmenų (lietuvių rašytojų, mokslininkų, menininkų, kultūros veikėjų, gyvenusių Lietuvoje ir užsienyje) archyvai. Jame taip pat saugomos bibliotekai patikėtos memorialinės kolekcijos: diplomatų Lozoraičių šeimos, filosofo Antano Maceinos, poeto Tomo Venclovos ir kt.

Judaikos fondas. Čia saugomi kultūrologijos, religijos, teologijos, visuotinės ir Lietuvos žydų istorijos leidiniai jidiš ir hebrajų kalbomis, klasikinė ir šiuolaikinė žydų literatūra (įvairiomis kalbomis). Taip pat saugomos Lietuvos žydų veikėjų biografijos, žydų kulinarijos knygos, žinynai, enciklopedijos, žodynai, bibliografiniai leidiniai.

Muzikos ir vizualiųjų menų fondas. Čia saugomi garso ir vaizdo dokumentai, natų dokumentai, muzikos ir vizualiųjų menų smulkieji spaudiniai (plakatai, afišos, atvirukai, ekslibrisai). Iš viso fondą sudaro per 300 tūkst. dokumentų. Išskirtinę vertę turi XX a. pr. lietuviškų šelako plokštelių kolekcija (2 566 pavadinimai).

Vaikų ir jaunimo literatūros fondas. Čia saugomos lietuvių autorių ir verstinės grožinės knygos vaikams ir jaunimui, taip pat su vaikų ir jaunimo literatūra susiję leidiniai: enciklopedijos, žodynai, žinynai, vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, informaciniai leidiniai ir kita šakinė literatūra, periodiniai vaikų ir paauglių leidiniai (apie 132 tūkst. fizinių vienetų).

Bendrieji fondai. Čia saugoma apie 60 proc. bibliotekoje sukauptų dokumentų – lietuviškų ir užsienio knygų, serialinių ir periodinių leidinių, kartografijos dokumentų, išleistų nuo 1826 m. iki šiandienos, įvairios tematikos ir žanrų, daugiau nei 90 kalbų.

Bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nacionalinė biblioteka bendradarbiauja su įvairiomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis bibliotekinėmis institucijomis ir organizacijomis. Nuo 1992 m. biblioteka yra Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (angl. International Federation of Library Associations and Institutions, IFLA) narė, dalyvauja Europos nacionalinių bibliotekų direktorių konferencijos (angl. Conference of European National Librarians, CENL), Pasaulio nacionalinių bibliotekų direktorių konferencijos (angl. Conference of Directors of National Libraries, CDNL), Europos mokslinių bibliotekų asociacijos (angl. Association of European Research Libraries, LIBER), Baltijos jūros kraštų bibliotekų darbo grupės (angl. Bibliotheca Baltica), Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (angl. International Board on Books for Young People, IBBY), Tarptautinės muzikos bibliotekų, archyvų ir dokumentavimo centrų asociacijos (angl. International Association of Music Libraries, Archives and Documentation Centres, IAML), Tarptautinės organizacijos EIFL (angl. Electronic Information for Libraries), Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos ir kitų organizacijų veikloje[6]. Biblioteka aktyviai dalyvauja šių institucijų vykdomuose tarptautiniuose projektuose. Nuo 2007 m. Nacionalinė biblioteka dalyvauja kuriant Europos skaitmeninę biblioteką „Europeana“, nuo 2018 m. pabaigos yra šios programos nacionalinis agregatorius[7].

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Istorija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Nuoroda tikrinta 2020-11-11.
  2. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2020-11-11.
  3. „Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2020-11-06. 
  4. Rekonstrukcija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Nuoroda tikrinta 2020-11-10.
  5. Skaityklos, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Nuoroda tikrinta 2020-11-16.
  6. Partnerystė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Nuoroda tikrinta 2020-11-11
  7. Paskelbtas pirmasis skaitmeninto Lietuvos kultūros paveldo agregatorius Europos skaitmeninėje erdvėje „Europeana“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Nuoroda tikrinta 2020-11-11.

Koordinatės: 54°41′28″ š. pl. 25°15′49″ r. ilg. / 54.69111°š. pl. 25.26361°r. ilg. / 54.69111; 25.26361