Liepkalnis (Vilnius)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Liepkalnis
{{#if:250 px
Liepkalnio gatvė
Liepkalnis
Liepkalnis
54°39′25″š. pl. 25°18′00″r. ilg. / 54.657°š. pl. 25.300°r. ilg. / 54.657; 25.300 (Liepkalnis)Koordinatės: 54°39′25″š. pl. 25°18′00″r. ilg. / 54.657°š. pl. 25.300°r. ilg. / 54.657; 25.300 (Liepkalnis)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybės vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Naujininkų seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Líepkalnis
Kilmininkas: Líepkalnio
Naudininkas: Líepkalniui
Galininkas: Líepkalnį
Įnagininkas: Líepkalniu
Vietininkas: Líepkalnyje
Istoriniai pavadinimai rus. Липовка, lenk. Lipówka

Liepkalnis – Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo Naujininkų ir į pietus nuo Rasų.[2] Liepkalnio stačiatikių, Karaimų ir totorių kapinės, Vilniaus Šv. Eufrosinijos Polockietės cerkvė. LFF stadionas. Liepkalnyje yra įsikūrusi Lietuvos futbolo federacija.

Veikia slidinėjimo centras Žiemos trasa.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1905 m. Rudaminos valsčiaus Liepkalnio (Lipovkos) priemiestyje gyveno 841 žmogus.[3] 1931 m. – 619 gyventojų.[4]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). „Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000“ (Map). – Ryga. p. 156. {{cite map}}: Missing or empty |title= (pagalba) (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
  3. Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905.
  4. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.