Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Šūkis	Kuriantiems rytojui!
Įkurtas	1956 m.
Tipas	Valstybinis
Rektorius	Romualdas Kliukas
Darbuotojų	1563
Studentų	8300
Vieta	Vilnius, Lietuva
Svetainė	vilniustech.lt

VILNIUS TECH kvartalas Saulėtėkyje

VILNIUS TECH rektorius Romualdas Kliukas

VILNIUS TECH Saulėtekio rūmai

Rugsėjo pirmosios šventė

VILNIUS TECH biblioteka

VILNIUS TECH Mechanikos fakultetas

VILNIUS TECH Elektronikos fakultetas

VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultetas

VILNIUS TECH Architektūros fakultetas

VILNIUS TECH Civilinės inžinerijos mokslo centras

VILNIUS TECH bendrabučiai

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) – technologijos mokslų universitetas Vilniuje.

75% studijų programų sudaro technologijos mokslai. Likusios kryptys – fiziniai, socialiniai, humanitariniai mokslai ir menai.

30 bakalauro ir magistrantūros programų dėstoma angliškai. Pagal mainus arba pilnoms studijoms kasmet atvyksta apie 700 užsienio studentų.

Kasmet organizuoja virš 30 nacionalinių bei tarptautinių mokslinių konferencijų^{[neveikianti nuoroda]}, leidžia virš 20 mokslinių žurnalų. 12 jų leidžiami bendradarbiaujant su žinoma leidykla „Taylor&Francis“.

Pirmasis Lietuvos universitetas pradėjęs nuotoliniu būdu mokyti inžinerinių specialybių.

Prioritetinės mokslinių tyrimų kryptys: darnioji statyba, aplinkos ir energijos technologijos, darnusis transportas, mechatronika, informacinės ir komunikacinės technologijos, technologijų vadyba ir ekonomika, fundamentiniai medžiagų ir procesų tyrimai.

Istorija

1956 m. rugsėjo 1 d. įsteigtas Kauno politechnikos instituto (KPI) vakarinio fakulteto Vilniaus vakarinis skyrius. Jo dekanu buvo paskirtas chemikas docentas Jeronimas Kudaba (1909–1992). Tai laikoma dabartinio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) pradžia.

1960 m. liepos 1 d. KPI Vilniaus skyrius buvo perorganizuotas į KPI Vilniaus vakarinį fakultetą. Aleksandras Čyras tapo fakulteto dekanu. Fakultete buvo Statybos, Elektrotechnikos ir Taikomosios mechanikos katedros. Jame mokėsi apie 500 studentų.

1961 m. liepos 6 d. KPI Vilniaus vakarinis fakultetas buvo perorganizuotas į KPI Vilniaus filialą su dviem skyriais: dieniniu ir vakariniu. A. Čyras tapo KPI Vilniaus filialo prorektoriumi. Studentų skaičius nuolat augo, atsirado vis daugiau specialybių. Filiale buvo įsteigi 2 fakultetai: Prietaisų gamybos ir Mechaninės technologijos. 1962 m. KPI Vilniaus filialas išleido pirmąją inžinierių laidą – 78 specialistus. Tais pačiais metais buvo įsteigta Mokslinė taryba. Šios tarybos 1962 m. gruodžio 18 d. posėdyje nutarta projektuoti naujus KPI Vilniaus filialo rūmus.

1964 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti KPI Vilniaus filialo Statybos ekonomikos fakultetas. 1968 m. rugsėjo 1 d. įsteigtas KPI Vilniaus filialo Miestų statybos fakultetas.

1969 m. rugpjūčio 1 d. KPI Vilniaus filialas buvo pertvarkytas į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI). Taip Vilniuje atsirado savarankiška aukštoji technikos mokykla. Jos pirmuoju rektoriumi buvo paskirtas prof. Aleksandras Čyras. Tuo metu veikė 26 katedros, o jose dirbo 290 dėstytojų, studijavo 3451 studentas.

1971 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veiklą VISI Architektūros fakultetas. Po ketverių metų, 1975 m. rugsėjo 1 d., pradėjo veikti Statybos ekonomikos fakultetas. 1987 m. įsteigtas Komunalinio ūkio fakultetas.

1990 m. vasario 7 d. įvyko VISI rektoriaus rinkimai. Juo išrinktas prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. Tų pačių metų spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nutarimu Vilniaus inžinerinis statybos institutas tapo Vilniaus technikos universitetu (VTU).

1991 m. kovo 20 d. buvo priimtas VTU statutas. 1992 m. liepos 2 d. VTU Statutą patvirtino Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Pertvarkius VISI į Technikos universitetą, buvo pertvarkomi mokymo planai ir programos, kuriamos naujos specialybės ir specializacijos pagal vakarietišką studijų modelį. Veikė Architektūros, Statybos, Inžinerinių komunikacijų, Mechanikos ir Elektronikos fakultetai.

1993 m. įkurtas Aviacijos institutas ir pradėti rengti aviacijos inžinieriai, lakūnai, skrydžių valdymo specialistai. Įkurti du nauji fakultetai: Verslo vadybos ir Fundamentinių mokslų. 1994 m. įkurtas Transporto inžinerijos fakultetas.

1996 m. rugpjūčio 22 d. LR Vyriausybė nutarė suteikti Vilniaus technikos universitetui Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardą ir toliau vadinti Vilniaus Gedimino technikos universitetu.

2002 m. birželio 20 d. VGTU rektoriumi Senatas išrinko prof. habil. dr. Romualdą Ginevičių.

2006 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus Gedimino technikos universitetas atšventė 50-ies metų jubiliejų.

2010 m. lapkričio 6-ąją įvyko pirmasis VISI–VGTU absolventų kongresas, kurio metu susitiko visų kartų Universiteto absolventai.

2011 m. kovo 15 d. LR Seimas patvirtino naująjį VGTU statutą. VGTU pertvarkytas iš valstybės biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą. 2011 m. rugsėjo 8 d. VGTU taryba rektoriumi išrinko prof. doc. dr. Alfonsą Daniūną.

2015 m. gruodžio 3 d. atidarytas VGTU Kūrybiškumo ir inovacijų centras "Linkmenų fabrikas". 2016 m. gegužės 28 d. universitetas šventė 60-ies metų jubiliejų, surengtas antrasis VGTU alumni kongresas. 2016 m. birželio 7 d. A.Daniūnas perrinktas rektoriumi antrai kadencijai.

2020 m. rugsėjo 1 d. universitetas pakeitė prekinį ženklą ir logotipą. Ilgasis pavadinimas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas – liko, o vietoje santrumpos VGTU pradėtas naudoti trumpinys VILNIUS TECH.

2021 m. spalio 20 d. universiteto Senatas rektoriumi išrinko prof. dr. Romualdą Kliuką. 2021 m. spalio 28 d. Senatas patvirtino R. Kliuko komandą. R. Kliukas su komanda pradėjo dirbti 2021 m. lapkričio 3 d.

2024 m. spalio 1 d. prie universiteto prijungta Klaipėdoje veikusi Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, vietoje jos įsteigiant naują universiteto padalinį – VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademiją, kurioje vykdomos jūrų technologijų bei jūrų inžinerijos studijų krypčių koleginių studijų programos.

Vadovybė

Universiteto pagrindiniai valdymo organai: rektoratas Archyvuota kopija 2022-08-11 iš Wayback Machine projekto. , senatas^{[neveikianti nuoroda]} ir taryba. Archyvuota kopija 2022-10-04 iš Wayback Machine projekto.

Rektoriai

• 1969–1990 m. prof. Aleksandras Čyras,
• 1990–2002 m. prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas,
• 2002–2011 m. prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius,
• 2011–2021 m. prof. dr. Alfonsas Daniūnas,
• 2021 m. – dabar prof. dr. Romualdas Kliukas.

Studentų veiklos

VILNIUS TECH savo studentams siūlo keletą užsiėmimų, tarp kurių – choras „Gabija“, teatro grupė „Palėpė“, lietuvių tautinių šokių grupė „Vingis“.

VILNIUS TECH studentų atstovybėje yra 300 savanorių, kurie veikia kaip tarpininkai tarp universiteto administracijos ir studentų bendruomenės. Taip pat tarptautinius ERASMUS studentus aptarnauja Erasmus studentų tinklo VILNIUS TECH skyrius.

Struktūra

Fakultetai:

Antano Gustaičio aviacijos institutas

Antano Gustaičio aviacijos institutas, pavadintas Lietuvos aviacijos pradininko Antano Gustaičio vardu, įkurtas 1993 metais ir yra patvirtinta mokymo organizacija. Joje mokomi pilotai, skrydžių vadovai, aviacijos inžinieriai ir kiti su aviacija susiję asmenys. Integruota (penkerių metų) orlaivių pilotavimo programa siūloma visiškai anglų kalba.

Aplinkos inžinerijos fakultetas

Aplinkos inžinerijos fakultetas buvo įkurtas 1968 m. Šiuo metu jį sudaro keturios katedros ir keturi mokslinių tyrimų institutai. Fakultete siūlomos 4 bakalauro studijų programos ir 10 magistro studijų programų .

Architektūros fakultetas

Architektūros fakultetas atsirado Kaune kaip Vytauto Didžiojo universiteto dalis, o vėliau tapo Kauno politechnikos instituto dalimi. 1971 m. fakultetas prisijungė prie dabar vadinamo VILNIUS TECH. Tai didžiausia architektūros mokykla Lietuvoje, kurioje bakalauro, magistro ir doktorantūros studijose studijuoja per 500 studentų.

Elektronikos fakultetas

Elektronikos fakulteto istorija siekia 1961 m., tačiau tik 1987 m. jis tapo VILNIUS TECH dalimi. Jis padalintas į penkis skyrius: automatikos, elektrotechnikos, elektroninių sistemų, kompiuterių inžinerijos ir telekomunikacijų inžinerijos. Fakultetas siūlo bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas .

Fundamentinių mokslų fakultetas

Fundamentinių mokslų fakultetas buvo įkurtas 1993 m., siekiant suteikti įvairių studijų programų studentams fundamentinių mokslų bendrąjį išsilavinimą. Fakultetas išsiplėtė iki aštuonių katedrų ir vieno instituto. Fakultetas siūlo bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas .

Kūrybinių industrijų fakultetas

Kūrybinių industrijų fakultetas yra naujausias VILNIUS TECH fakultetas. Be to, kad fakultete yra daug socialinių ir humanitarinių mokslų bendrojo lavinimo paskaitų bei užsienio kalbų mokymo, fakultete yra trys bakalauro ir dvi magistrantūros studijų programos .

Mechanikos fakultetas

Mechanikos fakultetas yra vienas seniausių universitete, įkurtas 1956 m. Fakultetą sudaro trys katedros, vienas institutas ir vienas inovacijų centras. Fakultetas siūlo bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas .

Statybos fakultetas

Statybos fakultetas prasidėjo 1920 m. Vytauto Didžiojo universitete. 1969 m. persikėlė į dabartinį VILNIUS TECH. Fakultetas yra didžiausia VILNIUS TECH institucija ir yra universiteto centras. Jame yra dešimt departamentų ir devyni kiti mokslinių tyrimų padaliniai, įskaitant laboratorijas ir tyrimų institutus. Fakultetas siūlo bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas .

Transporto inžinerijos fakultetas

Transporto inžinerijos fakultetas įkurtas 1994 m. Jį sudaro trys katedros ir du mokslo padaliniai. Fakultetas siūlo bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas .

Verslo vadybos fakultetas

1993 metais įkurtame Verslo ir vadybos fakultete šiuo metu yra penkios katedros. Ji siūlo verslo vadybos ir ekonomikos inžinerijos krypčių bakalauro programas anglų kalba. Fakultetas siūlo bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas .

Institutai:

• Aplinkos apsaugos institutas Archyvuota kopija 2022-11-15 iš Wayback Machine projekto.
• Geodezijos institutas^{[neveikianti nuoroda]}
• Teritorijų planavimo institutas Archyvuota kopija 2022-11-15 iš Wayback Machine projekto.
• Kelių tyrimo institutas Archyvuota kopija 2022-11-15 iš Wayback Machine projekto.
• Stiprių magnetinių laukų institutas Archyvuota kopija 2022-11-10 iš Wayback Machine projekto.
• Telekomunikacijų institutas Archyvuota kopija 2022-11-10 iš Wayback Machine projekto.
• Taikomosios informatikos institutas Archyvuota kopija 2022-11-15 iš Wayback Machine projekto.
• Mechanikos mokslo institutas Archyvuota kopija 2022-11-14 iš Wayback Machine projekto.
• Statybinių medžiagų institutas^{[neveikianti nuoroda]}
• Statinių ir tiltų konstrukcijų isntitutas^{[neveikianti nuoroda]}
• Tvarios statybos institutas^{[neveikianti nuoroda]}
• Dinamiškosios vadybos institutas Archyvuota kopija 2022-11-14 iš Wayback Machine projekto.

Mokslo ir mokymo centrai:

• Aeronautikos laboratorija Archyvuota kopija 2022-10-16 iš Wayback Machine projekto.
• Aviacijos mokymų centras^{[neveikianti nuoroda]}
• Aerokosmoso duomenų centras Archyvuota kopija 2022-11-15 iš Wayback Machine projekto.
• Skrydžių praktikų bazė Archyvuota kopija 2023-10-13 iš Wayback Machine projekto.
• Skrydežių valdymo praktikų bazė Archyvuota kopija 2022-11-15 iš Wayback Machine projekto.
• Aviacijos inžinerijos praktikų bazė Archyvuota kopija 2022-11-15 iš Wayback Machine projekto.
• Jaunųjų architektų ir dizainerių mokykla
• Architektūrinio modeliavimo dirbtuvės^{[neveikianti nuoroda]}
• Elektronikos laboratorija Archyvuota kopija 2022-11-10 iš Wayback Machine projekto.
• Mikro- ir nanoelektroninių sistemų projektavimo ir tyrimo laboratorija Archyvuota kopija 2022-11-10 iš Wayback Machine projekto.
• Lietuvių kalbos skyrius^{[neveikianti nuoroda]}
• Užsienio kalbų skyrius Archyvuota kopija 2022-11-14 iš Wayback Machine projekto.
• Kūrybos technologijų laboratorija
• Techninės kūrybos ir inovacijų centras
• Taikomoji statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorija Archyvuota kopija 2022-11-14 iš Wayback Machine projekto.
• Transporto ir logistikos kompetencijos centras Archyvuota kopija 2022-11-14 iš Wayback Machine projekto.
• Transporto inžinerijos ir logistikos laboratorija Archyvuota kopija 2022-11-14 iš Wayback Machine projekto.
• Kūrybiškumo ir inovacijų centras "Linkmenų fabrikas"

Nuorodos

• Oficialus Vilniaus Gedimino technikos universiteto tinklalapis (lietuvių, anglų k.)
• VILNIUS TECH Studijų programos Archyvuota kopija 2017-11-16 iš Wayback Machine projekto.(lietuvių, anglų k.)
• VILNIUS TECH prekės ženklo vadovas Archyvuota kopija 2022-11-16 iš Wayback Machine projekto.
• Informacija verslui^{[neveikianti nuoroda]}
• Universiteto struktūra^{[neveikianti nuoroda]}