Žirmūnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Portal.svg
Žirmūnai
Zirmunai evening1.jpg

Žirmūnai
Koordinatės 54°43′12″N 25°18′07″E / 54.720°N 25.302°E / 54.720; 25.302 (Žirmūnai)Koordinatės: 54°43′12″N 25°18′07″E / 54.720°N 25.302°E / 54.720; 25.302 (Žirmūnai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Žirmūnų seniūnija
Commons-logo.svg Vikiteka: ŽirmūnaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Žirmū́nai
Kilmininkas: Žirmū́nų
Naudininkas: Žirmū́nams
Galininkas: Žirmū́nus
Įnagininkas: Žirmū́nais
Vietininkas: Žirmū́nuose

Žirmūnai – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurę nuo miesto centro, dešiniajame Neries krante. Žirmūnų seniūnija. Pagrindinė mikrorajono gatvė – Žirmūnų gatvė.

Žirmūnuose yra Žalgirio stadionas, Vilniaus sporto rūmai, Šiaurės miestelio technologijų parkas. Žirmūnų teritorijoje per Nerį nutiesti 4 tiltai (iš šiaurės į pietus – Valakampių tiltas, Šilo tiltas, Žirmūnų tiltas ir Mindaugo tiltas, nutiestas 2003 metais). Yra autobusų parkas, Vidaus reikalų ministerijos rūmai, Tuskulėnų dvaras, Tuskulėnų rimties parkas.Tuskulėnų dvaro sodybos teritorijoje įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas (Žirmūnų g. 1F) yra Genocido aukų muziejaus padalinys. Pagrindiniai Rimties parko akcentai – dvaro pastatai ir pilkapio formos kolumbariumas su koplyčia viduje. Kolumbariume palaidoti daugiau kaip 740 aukų, 19441947 metais KGB sušaudytų ir šiame parke užkastų žmonių, palaikai. Skulptoriaus Gedimino Karaliaus skulptūra „Kančių karūna“ (2004 m.) vainikuoja kolumbariumo viršūnę, o skulptūra „Kario vartai“ – įėjimą. Dailininkas Gitenis Umbrasas 2009 m. Tuskulėnų kolumbariume sukūrė mozaiką „Trejybė“ .

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Kelionė garlaiviu Neries upe ties Žirmūnais

Literatūroje ir senųjų vilniečių atsiminimuose minima, kad vietovė lenkiškai buvo vadinama Losiuvka. Tačiau, pasak kalbininko Jono Jurkšto, Losiuvka – tai ne dabartiniai Žirmūnai, o tik jų pradžia. Be to, Losiuvkos (Łosiowka; lenk. „łoś“ − briedis) negalima versti į Briedynę, nes tai asmenvardinės kilmės vietovardis, susijęs su šioje vietoje turėjusiu sklypą generolu Aleksandru Losevu, vienu iš 1863 m. sukilimo slopintojų, 1866 m. įsigijusiu Derevnictvos palivarką, vėliau ir Tuskulėnus.

Žirmūnų teritorijoje yra buvę keli kaimeliai: Leoniškės, Kazliškės, Šeimyniškės ir Pašeimyniškės. XVIII a. pab. Leoniškių, Kazliškių, Pašeimyniškių kaimai išnyko. XVII−XVIII a. šalia Šeimyniškių kaimo buvo Lietuvos valdovo pilies dvaras, vadinamas Derevnictva (Horodnictva). Vardo kilmė siejama su slaviškais žodžiais derevničij (liet. miškų prižiūrėtojas, girininkas) ir horodničij (liet. Pilių įtvirtinimų prižiūrėtojas). Spėjama, kad Derevnictvos dvarą įkūrė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. Dvare ne kartą buvo apsistojusi valdovo šeima. Derevnictvos dvaras pagal savo funkciją galėjo būti laikomas Vilniaus pilių pagalbiniu ūkiu. Dvarui priklausę nelaisvi žmonės buvo vadinami šeimyna arba šeimyniškiais, o jų gyvenamas kaimas – Šeimyniškėmis. Šeimyniškių kaimas gyvavo iki XIX a. pabaigos. XVII a. Derevnictva prarado karališkąjį statusą. Dvarą yra valdę garsūs Lietuvos didikai Valavičiai, Rudaminai, Pacai, Tyzenhauzai ir kt.

Savo istoriją turi ir kita Žirmūnų teritorija – Šiaurės miestelis. Žirmūnai buvo susiję su kariuomene. Tai rodo iki šiol išlikę gatvių pavadinimai: Apkasų, Kareivių, Trimitų, Rinktinės. Čia buvo keletas kareivinių. Dalis teritorijos buvo vadinama Karo lauku, šioje vietoje vykdavo kariuomenės pratybos, paradai. Sovietmečiu Žirmūnuose buvusi neprieinama visuomenei kareivinių teritorija buvo vadinama Šiaurės miesteliu. Šis pavadinimas išlikęs iki šiol, nors teritorijos paskirtis pasikeitusi.

Šioje vietoje mūrinės kareivinės buvo pastatytos XIX amžiuje. XIX a. pab. – XX a. pr. jose buvo įsikūrę Rusijos imperijos kariniai daliniai. Tarpukariu kareivinėmis naudojosi lenkų kariai. Sovietmečiu čia buvo tankų dalinio karinė bazė (1945–1956 m. Šiaurės miestelyje buvo įsikūrusi 16-oji lietuviškoji divizija). Po nepriklausomybės atkūrimo bei sovietinės armijos pasitraukimo 1992 m. karinės bazės patalpas imta naudoti komercijai – čia įsikūrė įvairios parduotuvėlės, dirbtuvės, autoservisai, nemažai laidojimo paslaugas teikiančių firmų, vėliau pradėta gyvenamųjų namų statyba. 2001 m. vykdant statybos darbus Šiaurės miestelyje buvo rasta viena iš didžiausių Napoleono kariuomenės karių kapaviečių.

Apžvelgus dabartinės Žirmūnų teritorijos urbanistikos istoriją galima pasakyti, kad iki XX a. vidurio Žirmūnai buvo menkai apgyvendintas Vilniaus pakraštys. Tarpukario metais Žirmūnų teritorijoje daugiausia gyveno miesto darbininkai, čia buvo keletas kareivinių. Iki XX a. 7 deš. Žirmūnuose buvo tik kelios gatvelės, stovėjo nedideli mediniai namai. Vėliau šioje vietoje prasidėjo intensyvios statybos. Žirmūnų rajono statybai buvo skirtas aukštas dešinysis Neries krantas priešais Antakalnį. Anuomet tai buvo 127 ha plotas. Jame 1962 m. pagal tuometinius miestų gyvenamosios teritorijos funkcinio organizavimo principus buvo suplanuoti trys mikrorajonai (pirmąjį projektavo N. Chlomauskienė, antrąjį – Birutė Kasperavičienė, trečiąjį – L. Burneikienė; taip pat projektavo architektas Bronislovas Krūminis). Buvo numatyta rajoną užstatyti penkių, devynių ir dvylikos aukštų gyvenamaisiais namais pagal respublikai iš dalies pritaikytus sąjunginius tipinius projektus.

Iki 1965 m. Žirmūnuose buvo statomi tik penkių aukštų namai ir tik vėliau aukštesni.

Už Žirmūnų gyvenamąjį rajoną jo autoriams – architektams B. Kasperavičienei, B. Krūminiui ir V. Zubrui bei statybininkams – 1968 m. buvo suteikta TSRS valstybinė premija. Tai buvo pirmasis Tarybų Sąjungoje masinės gyvenamosios statybos, tad ir urbanistinės architektūrinės minties įvertinimas tokio rango premija, kuri labai pakėlė Lietuvos architektų prestižą.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žirmūnuose ilgai gyveno ar tebegyvena daug iškilių kultūros asmenybių:

Aktoriai: Eugenija Pleškytė, Aldona Vederaitė, Elvyra Žebertavičiūtė, Lilija Žadeikytė, Lilė Mulevičiūtė, Jonas Kavaliauskas, Juozas Rygertas, Ferdinandas Jakšys, Vytautas Tomkus, Algimantas Mažuolis, Sakalas Uždavinys, Evaldas Mikalajūnas

Režisieriai: Vytautas Čibiras, Robertas Verba, Ramunė Kudzmanaitė, Audrius Stonys, Giedrė Beinoriūtė, Laima Pangonytė

Dailininkai: Laima Cieškaitė-Brėdikienė, Kazys Abramavičius, Leonardas Tuleikis, Vita Kaminskaitė-Tuleikienė, Skaistė Žilienė, Miglė Kosinskaitė, Edita Rakauskaitė, Patricija Jurkšaitytė, Dovilė Tomkutė

Operos dainininkai: Irena Milkevičiūtė, Jonas Stasiūnas, Aušra Stasiūnaitė

Architektai: Algimantas Mačiulis, Vytautas Brėdikis, Stanislovas Mikulionis, Bronius Krūminis

Kinotyrininkai: Vytautas Mikalauskas, Julius Lozoraitis, Saulius Macaitis

Muzikai: Vytautas Skripkauskas, Algirdas Vyžintas, Vladas Bartusevičius, Gintaras Sodeika

Skulptūros Žirmūnuose

Prie vieno palei Žirmūnų g. buvusių prekybos centrų „Žirmūnai“ 1970 m. pastatyta dekoratyvinė kompozicija iš granito, betono ir bronzos – skulptūra „Džiaugsmas“ (skulpt. Kazys Kisielis). Dalis šios skulptūros, deja, yra suniokota. 1991 m. prie buvusio prekybos centro „Šaltinėlis“ (Žirmūnų g. 106) pastatyta plieninė skulptūra „Prie šaltinio“ (skulpt. Eimantas Stankevičius). 2006 m. S. Žukausko ir Žygio gatvių sankirtoje pastatytas granitinis paminklas, skirtas 1979–1989 m. Afganistane žuvusiems kariams (skulpt. Antanas Kmieliauskas, archit. Virginija Bakšienė). Ši vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes būtent iš šios vietos jaunuoliai buvo vežami į Afganistaną. Raitininkų g. skvere stovi meninė kompozicija „Suolas ir stulpas“ (skulpt. Antanas Šnaras, archit. Gintaras Čaikauskas, 2007 m.). 2008 m. ties Žirmūnų ir Kareivių gatvių sankirta pastatyta Kazio Venclovo skulptūra „Kilimėlis“.

Žirmūnai kine

Su šiuo gyvenamuoju rajonu susiję Sidabrinę gervę 2009 m. pelnęs Giedrės Beinoriūtės vaidybinis filmas „Balkonas“ (2008), taip pat vaidybinis pilnametražis kino filmasAnarchija Žirmūnuose“ (2010), sukurtas režisieriaus Sauliaus Drungos. Šio filmo pagrindiniai herojai gyvena arba lankosi Žirmūnuose. Kino juostoje šmėžuoja šio mikrorajono sovietinės statybos daugiabučių blokai. Konkreti vieta nesunkiai atpažįstama ir iš aplinkos, ir iš arti parodomų troleibusų stotelių ženklų su rajono užrašu, kartkartėmis įterpiami šio rajono planai iš paukščio skrydžio. Žirmūnai kaip socialinė, dvasinė dimensija iškyla ir Andriaus Blaževičiaus trumpo metražo vaidybiniame filme „Dešimt priežasčių“ (2011), 2012 m. apdovanotame Sidabrinės gervės nominacija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]