Dvarčionių geomorfologinis draustinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Dvarčionių geomorfologinis draustinis
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Dvarcioniu geomorfologinis draustinis2011.jpg
Vieta: Antakalnio seniūnija, Vilnius, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Dvarčionių geomorfologinis draustinis vietą.
Dvarčionių geomorfologinis draustinis
Koordinatės: 54°43′53″N 25°23′15″E / 54.73139°N 25.38750°E / 54.73139; 25.38750Koordinatės: 54°43′53″N 25°23′15″E / 54.73139°N 25.38750°E / 54.73139; 25.38750
Plotas: 1,1 km²
Valdymas: Lietuvos saugomų teritorijų direkcija

Dvarčionių geomorfologinis draustinis yra Nemenčinės miškų urėdijos teritorijoje, 8 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus centro.

Draustinis, kurio 110 ha plote saugomas raiškus Dvarčionių dubaklonis, įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d. Tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą, Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, saugomų teritorijų nuostatus.

Dvarčionių geomorfologinis draustinis ir jame esantys valstybiniai miškai priskiriami aukšto rekreacinio potencialo su pritaikymo poilsiui apribojimais teritorijoms.

Draustinio slėniu teka Dvarčia.

Dvarčionių pieva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvarčionių pieva

Tai pieva draustinio šiaurėje, į šiaurės rytus nuo Dvarčionių, į vakarus nuo Baniškių, prie Plytinės gatvės. Per pievą prateka Dvarčionės upė, kuri toliau įteka į šalimais telkšantį tvenkinį.

Dvarčionių pievoje aptinkama ekologiškai svarbių gamtinių buveinių – šienaujamų mezofitų pievų, aliuvinių pievų ir briedgaurynų fragmentai. Pievai reikalinga nuolatinė priežiūra – šienavimas, nes nustojus šienauti ji užželia menkaverčiais krūmynais. Joje auga gegūnės, paprastieji kardeliai. Čia peri pievų paukščiai: griežlės, pieviniai kalviukai, geltongalvės kielės, pempės ir kt. Tokių pievų kaip ši, urbanizuotose teritorijose yra mažai išlikę.[1]

Nuo 2008 m. VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ kasmet organizuoja talkas, kurių metu sukuriamos sąlygos šioms retoms rūšims gyventi.[2] Sutvarkyti apleistą turtingą rūšių erdvę įkvėpė žinomas Lietuvos botanikas Valerijus Rašomavičius.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]