Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia
Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.
54°41′54″š. pl. 25°15′10″r. ilg. / 54.6983°š. pl. 25.2528°r. ilg.
Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia  | |
|---|---|
| |
| Bažnyčia 2009 m. | |
| Arkivyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Vilniaus II |
| Savivaldybė | Vilniaus miesto savivaldybė |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Adresas | Sėlių g. 17 |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta | 1925 m. |
| Stilius | istorizmas, neoromanika |
| Klebonas | Vytautas Rapalis (2025) |
| |
Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Vilniuje, Žvėryne. Kultūros paveldo objektas Nr. 2659.[1] Mišios aukojamos lietuvių ir lenkų kalbomis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1907 m. parengtas naujos mūrinės bažnyčios projektas (inžinierius Vaclovas Michnevičius), 1909 m. patvirtintas. 1911 m. pradėta statyti. Statyba rūpinosi Šv. Rapolo bažnyčios klebonas J. Adamavičius. Po Pirmojo pasaulinio karo statyba atnaujinta. 1922 m. įkurta parapija (pirmasis klebonas Anicetas Butkevičius). 1925 m. neužbaigtoje bažnyčioje pradėtos laikyti pamaldos. Bokštai neišmūryti. Iki 1940 m. lietuviškų pamaldų nebūdavo. 1942 m. parapijoje surašyta 2800 lietuvių. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia suremontuota, ją 1956 m. konsekravo vyskupas Julijonas Steponavičius. Parapiją 1970–1990 m. administravęs Stasys Lidys (1929–1991) papuošė bažnyčią ir jos aplinką.[2]
Kunigai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šioje bažnyčioje darbavosi tėvai marijonai: kleb. kun. St. Puidokas MIC, kun. T. Miliauskas MIC, kun. V. Aliulis MIC, kun. P. Vaitonis MIC, kun. P. Chudzik MIC. Šiuo metu darbuojasi: kleb. kun. V. Rapalis, kun. V. V. Kudriasov, kun. R. L. Liutkevicius, kun. R. A. Volskis.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia istoristinė, stačiakampio plano, bebokštė, trinavė.[2] Fasadų nišas puošia šventųjų skulptūros.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Objekto Nr. 2659 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ 2,0 2,1 Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 587
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||||||||||||