XV amžius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio XV a.)
Jump to navigation Jump to search

Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XIV amžius – XV amžius – XVI amžius

Dešimtmečiai: 1-as 2-as 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as 9-as 10-as

Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Renesanso pradžia.
  • Naujųjų amžių pradžia (nuo XV a. pabaigos).
  • Didžiųjų geografinių atradimų pradžia.
  • Spaudos pradžia.

Chronologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karas, taika ir politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

J. Mateikos „Žalgirio mūšis“, XIX a.
  • 1403 m. mirė Timūras.
  • 1406 m. Florencijos respublika užvaldė Pizą.
  • 1409 m. Pizos susirinkime išrinktas popiežius Aleksandras V, vienu metu katalikai turi tris popiežius.
  • 1410 m. Žalgirio mūšis, kuriame jungtinės Lenkijos ir LDK pajėgos įveikė Teutonų ordiną.
  • 1410 m. apleistos paskutinės vikingų gyvenvietės Grenlandijoje.
  • 1414 m. sušauktas bažnytinis Konstancos susirinkimas, kuris 1415 m. pasmerkė J. Husą sudeginimui ir 1417 m. patvirtino vieną popiežių – Martyną V.
  • 1415 m. Aženkūro mūšis, kuriame anglų karaliaus Henriko V pajėgos įveikė daug gausesnę prancūzų armiją.
  • 1420 m. husitai įsitvirtino Tabore.
  • 1421 m. Kinijos sostinė iš Nankino perkelta į Pekiną
  • 1428 m. valstiečių mergaitei Žanai d’Ark pasigirdo šventųjų balsai, raginantys ją išvaduoti Orleaną.
  • 1429 m. Žanos d’Ark vedami prancūzai išlaisvino Orleaną nuo anglų, Karolis VII vainikuotas Prancūzijos karaliumi Reimse.
Žana d'Ark, XV a. miniatiūra
  • 1430 m. Žana d'Ark sučiupta burgundų ir perduota anglams, 1431 m. nuteista inkvizicijos ir sudeginta Ruane.
  • 1434 m. Lipanų mūšis, husitų karų pabaiga.
  • 1437 m. Karolis VII įžengė į Paryžių užbaigdamas pilietinį karą tarp prancūzų.
  • 1438 m. inkų valdovu tapo Pačakutekas.
  • apie 1440 m. prasidėjo Aukso ordos irimas.
  • 1442 m. Alfonsas V (Aragonas) užėmė Neapolį sujungdamas jį ir Siciliją su Aragono karalyste.
  • 1443 m. Skanderbegas Albanijoje pradėjo seriją sėkmingų kampanijų prieš osmanus. Vengrai išvadavo Sofiją, dalis Serbijos, Bulgarijos, Albanijos.
  • 1444 m. Varnos mūšis. Osmanai įveikė vengrų-valachų kariuomenę.
  • 1445 m. pirmasis musulmonų valdovas įžengė į sostą Malakoje.
  • apie 1450 m. įkurta Benino karalystė.
  • 1450 m. prancūzai pirmą kartą panaudojo patrankas lauko mūšyje prie Forminji.
  • 1453 m. osmanams užėmus Konstantinopolį žlugo Bizantijos imperija. Osmanai valdo plačias teritorijas Balkanuose, ima grėsti Habsburgų valdoms.
  • 1453 m. prancūzai susigrąžino Normandiją ir Akvitaniją, anglams liko Kalė uostas. Šimtamečio karo pabaiga.
  • 1455 m. Anglijoje prasidėjo 30 metų trukę Baltosios ir Raudonosios rožių karai tarp Jorkų ir Lankasterių dinastijų.
  • 1458 m. Motiejus Korvinas vainikuotas Vengrijos karaliumi.
  • apie 1460 m. osmanai užvaldė visą Graikiją.
  • 1463 m. pirmą kartą susirinko Nyderlandų generaliniai luomai.
  • 1464 m. Mehmedas II užvaldė Bosniją, daug vietos slavų kunigaikščių priėmė islamą.
  • 1466 m. Torūnės taika Teutonų ordinas užleido dalį savo žemių Lenkijai.
  • 1468 m. mirė Skanderbegas, Albanijos kontrolė pilnai perėjo osmanams.
Ferdinando ir Izabelės vedybinis portretas

Mokslas, technologijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • apie 1450 m. spyruoklės pagamintos tokios mažos, kad tapo įmanoma pagaminti nešiojamus laikrodžius.
  • J. Gutenbergas ištobulino spausdinimo technologijas, įgalinusias serijiniu būdu spausdinti knygas. 1455 m. pasirodė „Gutenbergo Biblija“.
  • apie 1450 m. portugalai pradėjo gaminti okeaninius laivus karaveles.
  • 1492 m. Martynas Behaimas sukūrė seniausią žinomą gaublį (dar be Amerikos).

Geografiniai atradimai ir kolonizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

K. Kolumbo karakos „Santa Maria“ replika

Menas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Italijoje, visų pirma Florencijoje, XV a. pr. iškilo renesanso stilius. Daug kur Italijoje ir Europoje toliau dominavo tarptautinės gotikos stilius.
  • XV a. pr. italų dailininkai iš naujo atrado linijinės perspektyvos taisykles.
  • glazūruotos keramikos rūšis iš Maljorkos paplito Italijoje ir po to po Europą (majolika).
  • apie 1430 m. Nyderlanduose prasidėjo naujo stiliaus, pavadinto Šiaurės renesansu, plitimas.[2] Kūriniams būdinga naujoviška aliejinė tapyba.
  • paplito renesanso polifoninė muzika.
  • apie 1450 m. Vokietijoje ir po to kitur paplito graviūros.
  • XV a. pb. italų renesanso stilius pradėjo plisti kitur Europoje.
XV a. architektūra ir skulptūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • 1411 m. Orsanmichele pirklių gildija Florencijoje užsakė Donatelui Šv. Morkaus statulą – pirmą laisvai stovinčią renesansinę skulptūrą.
  • 1411 m. Achmadas Šachas įsteigė Ahmadabadą.
Dailė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
S. Botičelio „Veneros gimimas

Įvykiai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šimtmečio žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dešimtmečiai ir Metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

10-as 1391 1392 1393 1394 1395 1396 1397 1398 1399 1400
1-as 1401 1402 1403 1404 1405 1406 1407 1408 1409 1410
2-as 1411 1412 1413 1414 1415 1416 1417 1418 1419 1420
3-as 1421 1422 1423 1424 1425 1426 1427 1428 1429 1430
4-as 1431 1432 1433 1434 1435 1436 1437 1438 1439 1440
5-as 1441 1442 1443 1444 1445 1446 1447 1448 1449 1450
6-as 1451 1452 1453 1454 1455 1456 1457 1458 1459 1460
7-as 1461 1462 1463 1464 1465 1466 1467 1468 1469 1470
8-as 1471 1472 1473 1474 1475 1476 1477 1478 1479 1480
9-as 1481 1482 1483 1484 1485 1486 1487 1488 1489 1490
10-as 1491 1492 1493 1494 1495 1496 1497 1498 1499 1500
1-as 1501 1502 1503 1504 1505 1506 1507 1508 1509 1510

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]