Žemieji Karačiūnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Žemieji Karačiūnai
Aukštieji Karačiūnai 1.JPG
Įvažiavimas nuo Nemenčinės plento

Žemieji Karačiūnai
Koordinatės 54°46′22″š. pl. 25°23′15″r. ilg. / 54.7729°š. pl. 25.3874°r. ilg. / 54.7729; 25.3874 (Žemieji Karačiūnai)Koordinatės: 54°46′22″š. pl. 25°23′15″r. ilg. / 54.7729°š. pl. 25.3874°r. ilg. / 54.7729; 25.3874 (Žemieji Karačiūnai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybės vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Antakalnio seniūnija
Istoriniai pavadinimai rus. Карачуны Гурнэ, Карачунки, lenk. Karaczuny Górne

Žemieji KaračiūnaiVilniaus miesto dalis, esanti į šiaurės rytus nuo miesto centro, prie kelio  102  VilniusŠvenčionysZarasai .[1] Iš visų pusių supami miškų. Toliau rytuose Karačiūnų gatve jungiasi su Aukštaisiais Karačiūnais. Individualūs namai, kolektyviniai sodai.

Žemuosius Karačiūnus aptarnauja 17 ir 39 autobusai.

Aukštieji (dabar Žemieji) ir Žemieji (dabar Aukštieji) Karačiūnai XX a. pr. žemėlapyje

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. pab. minimas Karačiūnų užusienis. 1866 m. jame gyveno 7 katalikai.[2]

1905 m. minimi du Mickūnų valsčiaus Karačiūnų užusieniai su 15 ir 21 gyventoju.[3] 1931 m. kaime gyveno 52 gyventojai.[4] Prieškariniuose ir sovietiniuose žemėlapiuose vietovė vadinama Aukštaisiais Karačiūnais, Karačiūnėliais, Karačiūnais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos autokelių atlasas. – Ryga, Jāņa sēta Map Publishers Ltd, 2003. // psl. 149 (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis).
  2. Karaczuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 828 psl. (lenk.)
  3. Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905.
  4. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.