Verkių regioninis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Verkiu regioninis parkas.png
Verkių regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Šventosios Trejybės bažnyčia
Šventosios Trejybės bažnyčia
Vieta: Vilnius, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Verkių regioninis parkas vietą.
Verkių regioninis parkas
Koordinatės: 54°47′0″N 25°19′0″E / 54.78333°N 25.31667°E / 54.78333; 25.31667Koordinatės: 54°47′0″N 25°19′0″E / 54.78333°N 25.31667°E / 54.78333; 25.31667
Plotas: 27 km²
Įkurtas: 1992 m.
Valdymas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Commons-logo.svg Vikiteka: Verkių regioninis parkasVikiteka

Verkių regioninis parkas – regioninis parkas Vilniuje, dešiniajame Neries krante. Parko plotas – apie 2700 ha, miškai užima 77% teritorijos. Parkas įkurtas 1992 m. siekiant išsaugoti Žaliųjų ežerų gamtinius ir Verkių (visų pirma dvaro ansamblio), Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius istorinius kompleksus.

Parke yra šie draustiniai:

Gamtos vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balsio ežeras pavasarį
Verkių parke trykštantis šaltinis
Daugiakamienė eglė Kalvarijų kryžiaus kelio pašonėje

Parke saugomas išskirtinio kraštovaizdžio kompleksas – gilūs Žaliųjų ežerų dubakloniai. Balsio ežero vandenys išsiskiria neįprasta spalva, mišriais miškais apaugusiuose jo šlaituose susitelkusios daugelio plačialapių miškų ir kitų retųjų augalų radavietės. Vaizdingi ne tik miškingi Neries slėnio šlaitai, bet ir Turniškių, Riešės, Verkės ir Baltupio (Cedrono) upelių paslėniai. Neįprastai teka Riešės upelis: įtekėjęs į Gulbino ežerą, tuoj pat iš jo išteka ir, geroką atkarpą pavingiavęs per lankas bei miškus, pasidalija į du upelius.

Žalieji ežerai telkšo labai giliuose, ilguose stačiašlaičiuose duburiuose. Išskirtinė jų savybė – ryškiai žalia spalva. Taip yra dėl didelio karbonatų kiekio požeminiame vandenyje, kuriuo maitinami Žalieji ežerai. Balsio ežeras, kurio statūs, miškingi krantai iškilę virš vandens iki 40 m, beveik tiek pat nusileidžia ir po vandeniu, tiesiog smigdami žemyn.

Parke rasta apie 870 rūšių sumedėjusių ir žolinių augalų, 33 iš jų yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Prie Žaliųjų ežerų aptikta net 815 augalų rūšių. Čia auga reta miškinė lelija. Parke įrengtas paukščių stebėjimo ornitologinis takas.

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Verkių rūmai
Trinapolio bažnyčia

Vienas vertingiausių Lietuvoje – Verkių rūmų architektūros ansamblis su kraštovaizdžio parku, senųjų tvenkinių sistema. Kraštovaizdžio parke ribojama aktyvesnė žmogaus veikla, norint palikti kuo natūralesnę gamtą. Savitas Kalvarijų kompleksas – Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia ir kryžiaus kelias, Trinapolio vienuolyno ansamblis, istoriškai susiklosčiusių kelių trasos. Išlikęs senasis Verkių popieriaus fabrikas.

Laisvalaikis ir pramogos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žalieji ežerai yra svarbi Vilniaus poilsiavietė. Įrengti Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinio pažintiniai takai, Verkių ornitologinis takas, Verkių parko ansamblio bei jo apylinkių pažintiniai takai, išlikęs senasis Kryžiaus kelias. Renginių metu galima pajodinėti senųjų Verkių arklidžių žirgais. Parko gilumoje įrengta apžvalgos aikštelė, aptverta kalta tvora, už kurios atsiveria Vilniaus miesto ir apylinkių reginiai.

Verkių Kalvarija – kraštovaizdžio tipo Kryžiaus kelias. Kaip ir senovėje, per religines šventes maldininkai čia suvažiuoja ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių. Parke kasmet švenčiamos Rasos.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]