Pereiti prie turinio

Vilniaus oro uostas

Koordinatės: 54°38′09″š. pl. 25°17′09″r. ilg. / 54.63575°š. pl. 25.285727°r. ilg. / 54.63575; 25.285727
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Vilniaus tarptautinis oro uostas)

54°38′09″š. pl. 25°17′09″r. ilg. / 54.63575°š. pl. 25.285727°r. ilg. / 54.63575; 25.285727

Vilniaus oro uostas
IATA: VNO - ICAO: EYVI
Parametrai
Aerodromo tipasCivilinis
OperatoriusAB „Lietuvos oro uostai“[1]
MiestasVilnius
Aukštis virš jūros lygio 197 m
Koordinatės 54°38′03″ š. pl. 25°17′09″ r. ilg. / 54.63417°š. pl. 25.28583°r. ilg. / 54.63417; 25.28583
TinklalapisVilnius-Airport.LT
Kilimo ir tūpimo takai
Kryptis Matmenys Danga
ilgis (m) plotis (m)
01/19 2515 50 Asfaltbetonis
Atvykimo terminalas
Atvykimo terminalo fasadas su jaunųjų aviamodeliuotojų bareljefais (2008)
AirBaltic lėktuvas prie laipinimo rankovės
„FL Technics“ lėktuvų remonto angaras
Ne Šengeno erdvės sektorius
Prieš 2023 m. NATO viršūnių susitikimą leidžiasi JAV prezidento lėktuvas Air Force One (Boeing VC-25)

Vilniaus oro uostas – didžiausias Lietuvos oro uostas. Įkurtas Vilniaus pietuose (Naujininkuose), ~7 km nuo miesto centro.

Turi vieną kilimo ir tūpimo taką. 2023 m. aptarnavo 4,4 mln. keleivių[2]. Veikia „airBaltic“, „Ryanair“, „Wizz Air“ orlaivių aptarnavimo bazės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1932 m. rugpjūčio 17 d. atidarytas oro uostas Vilnius-Kirtimai (lenk. Wilno-Porubanek). Kirtimai tada buvo Vilniaus priemiesčiu. Maršrutu VaršuvaVilniusVaršuva skraidyta kasdien.

1937 m. atidaryta LOT linija BudapeštasKrokuvaVaršuvaVilniusRygaTalinasHelsinkis.[3]. Nuo 1939 m. gegužės 15 d. iš Vilniaus į Rygą skraidyta ne tiesiogiai, o nusileidimu Kaune. Nuo 1939 m. rugsėjo 1 d. planuota Vilniuje nebetūpti, skristi nauja trasa BudapeštasKrokuvaVaršuvaKaunasRygaTalinasHelsinkis.[4] Antrasis pasaulinis karas planus anuliavo.

Per karą naudotas kariniams tikslams. 1944 m. liepos 17 d. atnaujino veiklą kaip civilinis oro uostas.

Po karo LOT atnaujino skrydžius į Vilnių. 1955 m. skraidyta į Maskvą su nusileidimu Vilniuje.[5] 1956–1957 m. iš Maskvos į Berlyną buvo galima nuskristi Aeroflot ir LOT lėktuvais, nutupiant tarpiniuose Vilniaus ir Varšuvos oro uostuose.[6]

1961–1962 m. tik LOT skraidino trasa Varšuva–Vilnius–Varšuva.[7] Pokaryje Maskvą su Praha jungė oro maršrutas su tarpiniais nusileidimais Vilniuje ir Varšuvoje. Skrydžius vykdė tarybinė Aeroflot ir čekoslovakų CSA oro bendrovės.[8] Sovietų sąjungoje atsiradus reaktyvinei aviacijai, poreikis tūpti tarpiniuose aerouostuose (pasipildyti degalų), atkrito. Iš Vilniaus lėktuvai ėmė kilti skrydžiams tik į sovietinius miestus.

Po nepriklausomybės atkūrimo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m. sukurtos Lietuvos avialinijos (vėliau flyLAL), paveldėjusios Vilniaus „Aeroflot“ bazės lėktuvus Tu-134, Jak-40, Jak-42 ir An-24 bei An-26. Jie netrukus pakeisti į Boeing 737, Boeing 757, Saab 340, Saab 2000.

2009 m. sausio 17 d. FlyLAL veiklą nutraukė. Vilnius neteko reguliarių skrydžių maršrutų į Amsterdamą, Budapeštą, Stambulą, Madridą ir Tbilisį. Dar FlyLAL skraidino į Dubliną, Frankfurtą, Londoną, Milaną ir Paryžių.

2004 m. savo antrąją bazę Vilniuje atidarė Latvijos nacionalinis vežėjas AirBaltic, dalinai priklausantis SAS. AirBaltic skraidino orlaiviais Boeing 737 ir Fokker 50 bei vienu metu buvo tapusi didžiausia oro bendrove Vilniaus oro uoste.

Nuo 1992 m. Vilniaus oro uostas yra Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) narys, dalyvauja Europos oro uostų veikloje. Vilniaus oro uosto darbuotojai dirba ACI Europe komitetuose: Politikos, Aviacijos saugumo, Ekonomikos, Technikos. Aviacijos saugumo ir Aerodromo priežiūros darbuotojai mokosi ICAO regioniniame mokymo centre.

2014 m. Lietuvos oro uostai reorganizuoti, Vilniaus oro uostas tapo Lietuvos oro uostų Vilniaus filialu.

2017 m. liepos 14 d. – rugpjūčio 18 d. vykdyta kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija, lėktuvai Vilniuje nesileido. Lietuvos susisiekimas užtikrintas per kitus oro uostus – dauguma oro linijų skrydžius mėnesiui perkėlė į Kauną ir Palangą. Darbai kainavo 18 mln. eurų.[9]

2022 m. sausio 14 d. baigta 3 metus trukusi, didžiausia Vilniaus oro uosto rekonstrukcija. Pastatytas naujas šiaurinis peronas, atnaujinti/įrengti nauji orlaivių riedėjimo takai, pakeistos ir išplatintos dangos, įdiegti aplinką tausojantys sprendimai.[10]

Veikla, techniniai ir statistiniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m. rugsėjo 30 d. įsteigtas kaip valstybės įmonė (steigėjas – Susisiekimo ministerija). Užima 326 ha plotą, perimetras 10,54 km. Dirba <600 darbuotojų.[11]

Aerodromui suteikta 4E kategorija. Kilimo ir tūpimo tako ilgis 2515 m, plotis 50 m (PCN83/F/D/X/T), II tūpimo kategorija, įrengta „Siemens“ žiburių signalinė sistema. Oro uostas gali aptarnauti 2000 keleivių per valandą, iki 12000 keleivių kasdien.

Dirba orlaivių antžeminio aptarnavimo įmonės Baltic Ground Services ir Litcargus.

Statistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Aptarnauti keleiviai Pokytis Skrydžių skaičius
1992 248 520
1993 230 200 –7,4 %
1994 352 373 +53,1 %
1995 355 638 +0,9 %
1996 370 537 +4,2 %
1997 410 879 +10,9 %
1998 461 989 +12,4 % 16 711
1999 480 708 +4,1 % 18 711
2000 521 529 +8,5 % 17 277
2001 584 171 +12,0 % 18 362
2002 634 991 +8,7 % 17 124
2003 719 850 +13,4 % 18 336
2004 964 164 +33,9 % 23 665
2005 1 281 872 +33,0 % 29 193
2006 1 451 468 +13,2 % 29 347
2007 1 717 222 +18,3 % 32 840
2008 2 048 439 +19,3 % 37 839
2009 1 308 632 –36,1 % -
2010 1 373 859 +4,98 % 26 106
2011 1 712 467 +24,65 % 27 703
2012 2 208 099 +28,94 % 29 995
2013 2 661 869 +20,55 % 32 778
2014 2 942 670 +10,55 % 37 254
2015 3 336 084 +13,37 % 39 289
2016 3 814 001 +14,33 % 41 304
2017 3 761 837 –1,37 % 39 253
2018 4 922 949 +30,87 % 47 197
2019 5 004 921 +1,67 % 47 440
2020 1 312 468 -73.78 % 20 857
2021 1 898 991 +44.68 % 25 316
2022 3 916 000 +106 % 36 693
2023 4 400 000 +12.3 % 38 700

Baltijos valstybių oro uostų keleivių skaičius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aptarnautų keleivių skaičius (pagal metus ir oro uostus):

Šalis Oro uostas 2019 2018 2017 2016 2015 2014 2013 2012 2011 2010 2009 2008
Latvijos vėliava Latvija Rygos oro uostas 7 798 394 7 056 099 6 097 434 5 402 545 5 162 149 4 814 073 4 793 045 4 767 764 5 106 692 4 663 647 4 066 854 3 690 549
Lietuvos vėliava Lietuva Vilniaus oro uostas 5 004 921 4 922 949 3 761 837 3 814 001 3 336 084 2 942 670 2 661 869 2 208 096 1 712 467 1 373 859 1 308 632 2 048 439
Estijos vėliava Estija Talino oro uostas 3 267 910 3 007 644 2 648 361 2 221 615 2 166 663 2 017 291 1 958 801 2 206 791 1 913 172 1 384 831 1 346 236 1 811 536
Lietuvos vėliava Lietuva Kauno oro uostas 1 160 591 1 011 067 1 186 074 740 448 747 284 724 314 695 509 830 268 872 618 809 732 456 698 410 165
Lietuvos vėliava Lietuva Palangos oro uostas 338 309 316 643 297 197 232 630 145 441 132 931 127 890 128 169 111 133 102 528 104 600 101 586

Skrydžius vykdančios aviakompanijos ir jų kryptys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Reguliarieji skrydžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aviakompanijų ir jų vykdomų reguliariųjų krypčių sąrašas:[12]

Aviakompanija Kryptys
Aeroflot Maskva (Šeremetjevo) (laikinai atšaukta)
airBaltic Amsterdamas, Berlynas, Dublinas, Hamburgas (nuo 2022 m. gegužės 3 d.), Kijevas (Boryspilio) (laikinai atšaukta), Miunchenas, Oslas (Gardermoeno), Paryžius (Šarlio de Golio), Ryga, Talinas

Vasaros sezonu: Dubrovnikas, Londonas (Gatviko)

Brussels Airlines Briuselis
Finnair Helsinkis
LOT Polish Airlines Varšuva (Šopeno), Londonas (Sičio)[13]
Lufthansa Frankfurtas Prie Maino
Norwegian Air Shuttle Bergenas, Oslas (Gardermoeno), Stokholmas (Arlanda)
Ryanair Barselona (El Prat), Berlynas, Bilundas, Birmingemas, Brėmenas, Dublinas, Eindhovenas, Frankfurtas (Hanas), Gdanskas (nuo 2022 m. gegužės 3 d.), Lidsas/Bradfordas, Liverpulis, Londonas (Lutonas), Londonas (Stanstedas), Malta, Milanas (Bergamo), Niurnbergas (nuo 2022 m. gegužės 3 d.), Oslas (Gardermoeno), Paryžius (Bovė), Roma (Čiampino), Tel Avivas, Venecija (Trevizas), Viena
Vasaros sezonu: Atėnai, Korfu
Scandinavian Airlines Kopenhaga, Stokholmas (Arlandos)
Swiss International Airlines Ciurichas
Turkish Airlines Stambulas

Užsakomieji skrydžiai: Antalija

Ukraine International Airlines Kijevas (Boryspilio) (laikinai atšaukta)
Wizz Air Atėnai, Barselona (El Prat), Belfastas, Bilundas, Donkasteris Šefildas, Dortmundas, Eindhovenas, Jerevanas, Kutaisis, Kijevas (Žuljanų) (laikinai atšaukta), Larnaka, Londonas (Lutonas), Lvovas (laikinai atšaukta), Milanas (Malpensa), Nica, Oslas (Sandefjordo Torpo), Paryžius (Bovė), Reikjavikas (Keflavikas), Stokholmas (Skavsta), Tel Avivas,
Vasaros sezonu: Santorinas, Splitas (nuo 2022 m. birželio 13 d.), Zakintas

Krovinių gabenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aviakompanija Kryptys
DHL Aviation Leipcigas, Ryga
Turkish Cargo Stambulas (Atatiurko), Praha

Dirbusios aviakompanijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

FlyLAL lėktuvas Vilniaus oro uoste

Po Nepriklausomybės atkūrimo Vilniaus oro uoste reguliarius skrydžius vykdė šios oro bendrovės: Aer Lingus, Aerosvit Airlines, Air Ukraine, Ak Bars Aero, Austrian Airlines, Belavia, British Airways, Czech Airlines, Estonian Air, EuroLOT, FlyLAL / Lithuanian Airlines, FlySmaland, Germania, Iceland Express, Yamal Airlines, KLM Royal Dutch Airlines, Air Lituanica, SCAT Airlines, Small Planet Airlines[14], Skyways Express, Star1 Airlines, UTair, UTair-Ukraine, Transaero, Vueling[15], Wizz Air Ukraine, WOW air.

Terminalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Keleivių terminalas skirstomas į atvykimo ir išvykimo sales. Senasis terminalas pastatytas 1954 m.

1993 m. oro uostas buvo išplėstas, senąjį terminalo pastatą sujungus su naujai pastatytu keleivių išvykimo terminalu.

2007 m. atidarytas modernizuotas keleivių terminalas, atitinkantis Šengeno sutarties reikalavimus (atskirti Šengeno ir ne Šengeno šalių keleivių srautai). Atnaujinto keleivių terminalo plotas viršija 37 tūkst. m², įrengtos 6 keleivių laipinimo galerijos, naudojama moderni keleivių registravimo įrangą, įkurtas prekybos kompleksas, atidarytas verslo klubas, Labai svarbių asmenų (VIP) salė, priešais keleivių terminalą įrengtos mokamos automobilių stovėjimo aikštelės.

Atvykimo salė yra pirmajame terminalo aukšte, kuri skirstoma į 3 sektorius. Pagrindiniu A sektoriumi naudojasi didžiausia dalis atvykstančių keleivių. Jis koridoriais susisiekia su iš kairės pusės esančiu sektoriumi B ir iš dešinės pusės esančiu sektoriumi C. Išvykimo salė yra antrajame terminalo aukšte, kur įrengta 30 keleivių registracijos vietų bei 14 išvykimo vartų.

2023 m. pabaigoje pradėtas statyti naujas išvykimo terminalas, kuris turi pradėti veikti 2025 m. I ketvirtį.[1]

Avarijos ir incidentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1959 m. gruodžio 17 d. 43-ios eskadrilės lėktuvas Li-2, vežęs 4 keleivius ir maždaug tonos svorio krovinį (radijo detalės, medikamentai ir pan.), pakilimo metu buvo nesuvaldytas ir nukrito. Žuvo lėktuvo radistas. Lėktuvo vadas ir mechanikas buvo sunkiai sužeisti, antrasis pilotas ir šturmanas patyrė lengvesnius sužeidimus. Keleiviai liko sveiki. Tyrimo metu nustatyta, kad pakilimas vykdytas visiškai neteisingai, o lėktuvo vadas Borisas Pautovas buvo alkoholikas, tuo metu turėjęs pagirias. Nors lėktuvas dar pradinėje kilimo stadijoje trenkėsi į žemę kairiuoju ratu, lėktuvo vadas toliau bandė kilti, kol lėktuvas tėškėsi į žemę maždaug už pusantro kilometro nuo aerodromo. Informacijos apie gyventojų aukas nėra.[16]

SAS lėktuvas Dash-8-400 po avarinio nusileidimo Vilniaus oro uoste

2007 m. rugsėjo 12 d. Skandinavijos avialinijų lėktuvas Bombardier Dash 8 Q400, reiso numeris 2748, pakilo iš Kopenhagos oro uosto skrydžiui į Palangą. Lėktuvu skrido 48 keleiviai ir 4 įgulos nariai. Lėktuvui pradėjus leistis Palangos oro uoste, pilotai pastebėjo, kad neužsifiksavo dešinės pusės važiuoklės ratas. Maždaug valandą sukus ratus virš Palangos oro uosto ir pasikonsultavus su bendrovės vadovybe Kopenhagoje bei Vilniaus oro uostu, priimtas sprendimas leistis sostinėje, nes čia platesni nusileidimo takai ir stipresnės gelbėjimo tarnybų pajėgos. Nusileidęs lėktuvas Vilniaus oro uoste virto ant dešiniojo sparno ir sustojo pasisukęs 90 laipsnių kampu. Niekas iš 48 keleivių ir 4 įgulos narių rimčiau nenukentėjo, jie buvo evakuoti per avarinius išėjimus. Medikų pagalbos prireikė tik stiuardui.

2023 m. birželio 21 d. riedėdamas į pakilimo taką Vilniaus oro uoste „Brussels Airlines“ kompanijos orlaivis pametė ratą. Dėl šio incidento oro uosto kilimo-tūpimo takas buvo uždarytas iki tos pačios dienos 20 val.[17]

2024 m. vasario 3 d. leisdamasis nuo nusileidimo tako nuslydo „Avion Express“ keleivinis lėktuvas, atskridęs iš Milano. Įgula bei keleiviai nenukentėjo ir orlaivis savo eiga nuriedėjo į stovėjimo aikštelę perone, kur keleiviai buvo išlaipinti. Dėl šio įvyko kelioms valandoms buvo uždarytas oro uosto kilimo-tūpimo takas.[18]

Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis

Viešasis transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus oro uostą ir miesto centrą jungia keturi tiesioginiai savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ transporto maršrutai:

  • 3G maršrutas: Oro uostas – Centras – Ukmergės g. – Fabijoniškės (Greitasis maršrutas – stoja ne visose stotelėse)
  • 1 maršrutas: Oro uostas – Kauno g. – Stotis
  • 2 maršrutas: Oro uostas – Vikingų g. – Stotis
  • 4 maršrutas: Kirtimai – Oro uostas (Rodūnios kelio st.) – Stotis (Rodiūnios kelio st. yra prie oro uosto viešbučio, 5 minutės kelio pėsčiomis)
  • 88 maršrutas: Oro uostas – Centras – Senamiestis – Europos aikštė (taip pat važiuoja naktimis kaip 88N)

Privačių vežėjų maršrutai:

Traukiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis.

2008 m. birželio mėnesį buvo pradėta statyti Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis, o 2008 m. spalį buvo oficialiai atidaryta geležinkelio jungtis tarp Vilniaus oro uosto ir Vilniaus centrinės geležinkelio stoties. Atstumas nuo oro uosto iki Vilniaus centrinės geležinkelio stoties yra 4,3 km, todėl keleiviams kelionė trunka ne ilgiau kaip 7 minutes. Traukiniai kursuoja kasdien.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]