Verkiai

Šis straipsnis apie Vilniaus miesto dalį. Apie viensėdį Molėtų rajone skaitykite straipsnyje Verkiai (Molėtai).

Verkiai

Vietovė prijungta prie miesto 1969 m.

Verkiai

54°45′04″š. pl. 25°17′42″r. ilg. / 54.751°š. pl. 25.295°r. ilg.

Apskritis

Vilniaus apskritis

Savivaldybė

Vilniaus miesto savivaldybė

Seniūnija

Verkių seniūnija

Vikiteka

Verkiai

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Vérkiai
Kilmininkas:	Vérkių
Naudininkas:	Vérkiams
Galininkas:	Vérkius
Įnagininkas:	Vérkiais
Vietininkas:	Vérkiuose

Istoriniai pavadinimai

rus. Верки^[2]^[3], lenk. Werki

Verkiai – Vilniaus miesto dalis, esanti dešiniajame Neries krante, į šiaurę nuo miesto centro,^[4] išsidėstę aplink Verkių gatvę nuo Trinapolio pietuose iki Staviškių šiaurėje. Čia įkurtas Verkių regioninis parkas, yra Verkių dvaro architektūros ansamblis (Verkių kraštovaizdžio ir architektūros draustinis) – rūmai, parkas, senųjų tvenkinių sistema, miškas.

Yra Mokslininkų rūmai, specialioji mokykla. Išlikęs Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas, įrengtas ornitologinis takas. Arklidėse nuomojami žirgai. Verkiai garsūs nuo 1662–1669 m. lankomomis Kalvarijomis. Netoli Žirmūnų stovi Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia, vienuolynas ir rekolekcijų namai. Į šiaurės vakarus yra įsikūrę Naujieji Verkiai.

Etimologija

Verkių pavadinimo kilmę mena sena legenda. Medyje, erelio lizde, buvęs rastas verkiantis kūdikis. Verksmą išgirdęs greta medžiojęs Lietuvos didysis kunigaikštis Vytenis.^[5] Vaiko tėvas, pagonių vyriausiasis žynys krivių krivaitis paaiškino savo (kitiems nežinomą) nesantuokinį sūnų į tą lizdą pats įkėlęs, esą dievų valia šis kūdikis turėsiąs užimti jo vietą. Kūdikis, pavadintas Lizdeika, tapo krivių krivaičiu, o vietovė, kurioje buvo medis su lizdu, ligi šiolei vadinama Verkiais.^[6]

Istorija

1387 m. Verkių valsčius Ldk Jogailos nutarimu priskirtas Vilniaus vyskupijai. Tai buvo nedidelė valda, kurios šiaurinę ribą žymėjo Riešės upelis ir Naujieji Verkiai. Valsčiuje tebuvę keli kaimai. Nėra žinoma, kur stovėjo pirmieji vyskupų rūmai. Rašytinių šaltinių tyrinėjimai rodo, kad XVII a. pirmojoje pusėje vyskupo Eustachijaus Valavičiaus paliepimu Verkių kalnas buvo išlygintas, nukastos žemės supiltos į šalia buvusią gilią griovą ar slėnį.^[7]

Iki 1904 m. Verkiai buvo kaimas, bet tuomet gavo miesto teises. 1905 m. Riešės valsčiaus Verkių mieste ir ūkyje gyveno 194 žmonės,^[8] 1931 m. – 219.^[9] 1969 m. prijungti prie Vilniaus miesto.

Šaltiniai

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ Верки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892., 34 psl. (rus.)
↑ Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 428 psl.
↑ „Žemėlapis koordinatėmis 54.75 ir 25.30“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.
↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 144
↑ Verkių dvaras. Verkiai.lt (tikrinta 2023-04-10).
↑ Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Antra knyga. Vilnius: Mintis, 2012.
↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.

Nuorodos

Verkiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 717 psl.
Verkiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 487
Verkiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 173 psl.
Верки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 1 (1) : Аа — Вяхирь. С.-Петербургъ, 1905., 407 psl. (rus.)
Verkiai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 157 psl.

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[2] Верки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892., 34 psl. (rus.)

[3] Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 428 psl.

[4] „Žemėlapis koordinatėmis 54.75 ir 25.30“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.

[5] Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 144

[6] Verkių dvaras. Verkiai.lt (tikrinta 2023-04-10).

[7] Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Antra knyga. Vilnius: Mintis, 2012.

[8] Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.

[9] Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]